MIško atkūrimas plynosiose kirtavietėse VĮ Mažeikių miškų urėdijos Renavo girininkijoje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2017 |
Darbe nagrinėta miško atkūrimo būklė Renavo girininkijoje 2007–2016 metais. Panaudoti želdinių ir žėlinių projektai, miškotvarkos duomenys, papildant juos savo stebėjimais, atlikti matavimai 6–8 metų želdiniuose. Renavo girininkijoje 2007–2016 m. atkurtas miškas plynose kirtavietėse 273 ha želdiniais (79 proc.) ir žėliniais (21proc.). Eglių želdiniais atkurta 192 ha (76 proc.), jie pasirinkti kaip tyrimo objektas. Faktiškai miškotvarkos projektuotos miško atkūrimo apimtys Renavo girininkijoje įvykdytos pagal plotą, atkūrimo būdus, tikslines medžių rūšis, nuokrypiai nedideli. Prioritetas skirtas mišriems želdiniams. Pagal želdinių ir žėlinių projektus (96 sklypai) pirmų metų prigijimo duomenys mažai skiriasi, vidutiniškai prigyja 92,1 proc. (nuokrypis ± 3,6). Išlikusių gyvybingų medelių skaičius – 2,93±0,53 tūkst. vnt/ha –pakankamas. Vertinant 6–8 metų želdinius vidutinis gyvybingų tikslinių medelių kiekis (3080/ha) atitinka miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Visuose sklypuose, kuriuose želdinta eglė, ji išlikusi vyraujančia rūšimi 66 proc. (±24 proc.). Želdiniai vertinami gerai, tinkami toliau formuoti tikslinį medyną. Pagal atliktus matavimus nustatyti svarbiausi veiksniai, turintys įtakos eglių augimui. Eglių augimą į aukštį lemia dirvožemio sąlygos. Geriau eglės auga Nc ir Lc augavietėse, čia jų vidutinis aukštis 2,8 m. Eglės aukštis Lb ir Ld augavietėse mažesnis (2,5–2,6 m) ir patikimai skiriasi nuo c trofotopo augaviečių. Tarp Lb ir Ld augaviečių aukščių skirtumai neesminiai. Eglės augimas į aukštį nors ir priklauso nuo augavietės sąlygų, tačiau artimose pagal trofiškumą augavietėse skirtumai neesminiai (Nc, Lc). Augaviečių įtaka eglės augimui į skersmenį pasireiškia stipriau, lyginant su jų poveikiu medelių aukščiui.
Gauti statistiškai patikimi skirtumai tarp skirtingose augavietėse augančių eglių skersmens, tačiau dėsningumai kiekvienais metais, kaip ir aukščio, skirtingi. Želdinių mišrumas eglių augimui neturi pastebimos įtakos, nes jo schemos parinktos pagal normatyvus. Eglės želdiniuose visais atvejais vyrauja želdintos medžių rūšys, ugdomaisiais kirtimais galima formuoti našius, tikslinius medynus.
Object of the thesis – growth and evaluation spruce plantations after clear cuttings in period of 2007-2016 years in Renava forest district of Mažeikiai forest enerprise.The aim is to determine the range of qualitive features of Norway spruce. Stands of spruce species dominant (49%), desiduous species pine (23%), birch(22%). The large part (about 80%) of stands grow on overmoistured soils (forest sites Lc, Lb, Ld). Renava forest district of 2007-2016 reforestation of clear – cut areas273 ha, artificial (79%) and natural regeneration (21%).Spruce was planted on 192 ha (predominating species -76%), desiduous pine (18%),oak (4%).Spruce plantations in 6-9 year-old clear-cut areas was studied (24 forest survey plots). It was cleared up, that growth of spruce most important factor soil fertility and moisture. The biggest young spruce average height (2,9m) was established in forest sites Lc, Nc. In Lb, Ld sites height are lower (2,5-2,6m). Site index of spruce growth to the diameter get stronger as compared to height. 90% of all sruce plantations are mixed (with pine, oak, alder, birch). Of mixe spruce growth does not have a noticeable impact, because sheme selected acording to requirements. Plantations of spruce valued good fit for the further formation of the productive, target stands.