Egės želdinių augimo ypatumai skirtingose augavietėse ir skirtingais būdais paruoštose dirvose Skapiškio girininkijoje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2017 |
Baigiamajame darbe tiriama eglės želdinių, pasodintų 2005–2013 m.,būklė, augimas skirtingose augavietėse: Nc, Lc, Nd, Ld, Lf. priklausomai nuo taikytų dirvos ruošimo būdų Skapiškio girininkijoje. Atlikus tyrimus priklausomai nuo dirvos paruošimo būdo ir augimo vietos nustatyta, kad geriausiai medeliai prigyja, kai dirva ruošta freza Nc augavietėje. Gautus duomenis palyginus pagal kitų medelių dendrometrinius rodiklius, geri rezultatai gauti, kai dirva ruošta kauburėliais Lc augavietėje. Prastesni dendrometriniai rodikliai buvo tada, kada dirva buvo ruošta „LPŽ“ plūgu vagomis Nd augavietėje. Miško žemėje – kirtavietėje, neruoštoje dirvoje Lf augavietėje, eglės želdinių prigijimas – vidutiniškas. Apibendrinant tyrimo rezultatus nustatyta, kad didžiausias eglės želdinių vidutinis aukštis pasodinus juos 2006 m. Nd augavietėje. Augavietės įtaka nepriklausomai nuo pasodinimo metų didelės įtakos vidutiniam eglaičių skersmeniui neturėjo. Kirtavietėje pasodinti medeliai yra aukštesni negu ž. ū. žemėje įveistų želdinių. Nuo augimo vietos eglės skersmuo beveik nepriklausė. Kauburėliais ruoštoje dirvoje eglės medeliai aukštesni negu medeliai, kurie buvo sodinti freza ruoštoje ar neruoštoje dirvoje. Želdinių skersmuo nuo skirtingų dirvos ruošimo būdų nepriklausė. Medelių išsilaikymo ir prigijimo tendencija yra tokia: mažėjant želdinių amžiui, prigijimas didėja. Dirvos ruošimo būdas 2013 m. pasodintos eglės želdinių prigijimui didelės įtakos neturėjo, kiek geriau prigijo freza ruoštoje dirvoje. Eglės želdinių prigijimas nuo skirtingos augavietės nepriklausė, kaip ir nuo mišrinimo. Kauburėliais ruoštoje dirvoje eglaičių prieaugis buvo didžiausias.
Nustatytas didžiausias prieaugis Nc augavietėje, kur želdiniai augo freza paruoštoje dirvoje. Eglės želdinių didesni metiniai prieaugiai buvo ž. ū. naudotoje žemėje.
The spruce tree gains were the greatest in the soil prepared in mounds. It was found that the largest gains were in the Nc habitat, where the plantations grew in tilled soil. Dependence of the spruce plantations on the place of growth and greater annual gains were in the cultivation on land used for agriculture.
The thes is studies the condition of spruce plantations and their growth in different habitats depending on the method of soil preparation used at the Skapiškis forest district. Upon conducting the research, it was established that depending on the method of soil preparation and the place of growth, the saplings took root the best when the soil was prepared with a pick tine (by tilling) in an Nc habitat. Upon comparing the data received according to the dendrometric indicators of other saplings, good results are obtained when the soil is prepared in mounds in an Lc habitat. The dendrometric indicators were poorer when the soil was prepared in furrows with an LPŽ plough in an Nd habitat. Taking root of spruce plantations in an Lf habitat in an unprepared logging area of forest land was average. In summarising the results of the study, it was found that the average height of spruce plantations was the greatest in 2006 in an Nd habitat. Regardless of the year of planting, the habitat did not have a significant impact on the average diameter of the spruce trees. The saplings planted at the logging site are taller than the plantations planted in agricultural land. The diameters of the spruce trees were practically the same regardless of the place they grew. In the soil prepared in mounds, the spruce saplings are taller than the saplings that were planted in the tilled soil or the unprepared soil. The diameter did not differ due to the different methods of preparing the soil. The trend of sapling survival and taking root is as follows: as the age of the plantations decrease, taking root increases. Preparation of the soil in 2013 did not have a significant impact on how the spruce plantations took root; they took root slightly better in the soil that was tilled. How the spruce plantations took root was not influenced by different habitats. Hybridisation also had no impact.