XIX amžiaus atspindžiai kaimo kapinėse

Abstract

Kapinės, kaip sakrali vieta ir gimtojo krašto metraštis, yra viena labiausiai gerbiamų ir puoselėjamų vietų. Tačiau laikas naikina ne tik žmonių atmintį, bet ir jų paliktus pėdsakus. Nykstant kaimams, keičiantis istorinėms ir politinėms sąlygoms, užmarštis apgaubia senąsias miestelių ir kaimų kapines. Kapinės nyksta. Todėl ypač svarbu ne tik aprašyti išlikusius neveikiančių senųjų kapinių elementus, bet ir nagrinėti kapines kaip sinkretinį kultūros reiškinį. 2001 metais UNESCO įtraukė Lietuvos kryždirbystę į nematerialių pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai skatina dar labiau domėtis ne tik kryžių statymo, jų kilmės ir puošybos klausimais, bet ir kapinėmis, kaip svarbia kultūros paveldo dalimi

Cemetery is syncretic cultural phenomenon, the part of material and spiritual cultural heritage. Village cemeteries, were formed when villages and religious communities were instituted, are not only the part of a landscape, but also a sacral, esteemed place, and also an object which consolidates village community. When villages are declining, and with the changing of historical, political and cultural circumstances, the cemeteries of villages and towns are also changing some of them are fast declining, the other become "modern", i.e. the old tombstones, built in 19th cent., because of various reasons, are replaced with the new ones. In this work the features of the cemeteries of north east Lithuanian villages and towns, and also material cultural heritage, are analyzed with reference to factual material, historical and other documents