Pakruojo miško masyvo mišrių lapuočių medynų sandaros ir našumo tyrimai

Abstract

Straipsnyje analizuojama Pakruojo miško masyvo mišrių lapuočių medynų sandara ir našumas. Tyrimo duomenys surinkti 2014 m. Pakruojo miškų urėdijoje Pakruojo girininkijoje vykdant atvejinius ir plynus mišrių lapuočių medynų kirtimus. Tiriamo objekto plotas – 59,1 ha. Pakruojo miškų urėdijoje medynai auga dviejose pagrindinėse augavietėse – Lds (33,4 % ) ir Lfs (20,2 % ). Daugiausiai medynų (mišrūs ąžuolynai, beržynai, juodalksnynai, klevynai) yra trečios bonitetinės klasės, tik mišrūs drebulynai – antros. Didžiausiu stiebo skersmeniu ir stiebo tūriu pasižymėjo ąžuolai. Didžiausiu padarinės medienos tūriu plyno kirtimo biržėse išsiskyrė ąžuolai (97,6 % ), beržai (86,5 % ) ir juodalksniai (76,1 % ). Tuo tarpu malkinės medienos didelė išeiga kertant gluosnius (100 % ), blindes (87,3 % ), sergančius uosius (76,2 % ) ir drebules (62 % )

Research was done in Pakruojis mixed mature deciduous stands. The data was collected in 2014 in Pakruojis Forest Enterprise mature stands. It was determined, that the most of mixed mature deciduous grow in Lds (33,4 %) and Lfs (20.2 %) sites. Most of the stands (Oak, Birch, Black Alder, Maple) are the third class and only Aspen – second bonitet class. Oaks had the bigest stem diameter and stem capacity and volume