Necheminės piktžolių kontrolės sistemų įtaka ekologinio cukrinių runkelių pasėlio piktžolėtumui

Abstract

Tyrimai atlikti 2015 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Eksperimento dirvožemis – dulkiško lengvo priemolio giliau glėjiškas pasotintasis palvažemis (PLb-g4). Tyrimų tikslas – įvertinti necheminės piktžolių kontrolės sistemų įtaką cukrinių runkelių pasėlio piktžolėtumui ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tirtos tvarios necheminės piktžolių kontrolės sistemos: tarpueilių purenimas (kontrolinis-palyginamasis variantas) (P); tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas piktžolėmis (IM); tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas įsėtais persiniais dobilais (PD); tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas įsėtomis baltosiomis garstyčiomis (BG); tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas įsėtais vasariniais miežiais (VM); tarpueilių garinimas karštais vandens garais (VG). 2015 m. sausomis augalų vystymosi sąlygomis cukriniai runkeliai prastai konkuravo su piktžolėmis, todėl ir alternatyvios piktžolių kontrolės sistemos nebuvo efektyvios. Kontrolinio varianto laukeliuose piktžolių skaičius ir biomasė dažniausiai buvo mažesni nei kitų variantų laukeliuose. Per cukrinių runkelių vegetaciją kontroliniuose laukeliuose piktžolės sukaupė 121,71 g m–2 sausosios biomasės, kai kitų variantų laukeliuose – iki 2–3 kartų daugiau. Kiek mažiau sausosios biomasės piktžolės sukaupė tarpueilius mulčiavus vasariniais miežiais – iki 179,18 g m–2. Didžiausią sausosios biomasės kiekį cukrinių runkelių tarpueiliuose išaugino vasariniai miežiai – 338,96 g m–2, todėl jais padengtuose cukrinių runkelių tarpueiliuose buvo mažiausia piktžolių

The investigations were carried out at the Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University in 2015. The soil of the experimental site is silty light loam Endohypogleyic- Eutric Planosol (PLe-gln-w). The aim was to evaluate the impact of non-chemical weed control systems on the sugar beet crop weediness in organic farming conditions. The sustainable non-chemical weed control systems were investigated: 1) inter-row loosening (control treatment); 2) inter- row cutting and mulching with weeds; 3) inter-row cutting and mulching with Persian clover; 4) inter-row cutting and mulching with white mustard; 5) inter-row cutting and mulching with spring barley; 6) inter-row steaming. Crop weediness was assessed prior to each stage of weed control and at the end of vegetation. Weed species composition, density and dry biomass were found. Dry biomass of under crop plants was also estimated. The measurements were executed at each cutting. In 2015, in dry weather conditions, the sugar beets weakly competed with weeds, so the alternative weed control systems were ineffective. In the plots of control treatment weed density and biomass were generally lower than in other plots. In the control plots during the vegetation of sugar beet, weeds accumulated 121.71 g m–2 of dry biomass, while in other plots up to 2–3 times more. Less dry biomass of weeds was accumulated in inter-rows occupied with spring barley – up to 179.18 g m–2 because barley accumulated the highest biomass – 338.96 g m–2