Ūkininkavimo sistemų efektyvumo vertinimo integruojant išorės efektus problematika
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2013 |
Visuomenėje ilgai vyravo požiūris į žemės ūkį vien tik kaip maisto gamintoją, o ekonomikos mokslas ilgą laiką dėmesį skyrė žemės ūkio gamybos intensyvinimo ir jo ekonominio efektyvumo didinimo problematikai. Mokslininkai pradėjo kelti klausimą ar intensyvus žemės ūkis yra palankus visuomenės vystymuisi, nes vis didėjantis žemės ūkio gamybos mastas bei intensyvus cheminių trąšų ir pesticidų naudojimas sąlygoja neigiamus išorės efektus, tokius kaip dirvos erozija, biologinės įvairovės nykimas, maisto tarša cheminėmis medžiagomis ir pan. Dėl to padidėjo visuomenės susirūpinimas dėl gamtinės aplinkos taršos bei blogėjančios žmonių sveikatos, o ekonomistai iškėlė idėją dėl šių neigiamų išorės efektų integravimo į žemės ūkio efektyvumo vertinimą būtinybės. Kita vertus, tradiciniai ekonominio efektyvumo vertinimo metodai grindžiami rinkoje parduodamų prekių ir paslaugų verte. Tuo tarpu žemės ūkyje kuriami neigiami (taip pat ir teigiami) išorės efektai neturi rinkos vertės. Dėl to atsirado poreikis praplėsti minėtus tradicinius ekonominio efektyvumo vertinimo metodus, į juos integruojant ūkininkavimo išorės efektų vertę.
Society has predominantly viewed agriculture only as a food producer, and the science of economics has long concentrated on the issues of intensification of agriculture and promotion of its economic efficiency. Scientists have started raising the question of whether such intensive production-centred agriculture is sustainable and favourable to development of society, because the increasing scope of agricultural production and exorbitant use of chemical fertilisers and pesticides have led to such adverse consequences as soil erosion, depletion of biodiversity etc. The increased awareness and concern of society over environment and health has become particularly supporting in these matters. Economists have raised the idea of importance to integrate externalities in valuation of agricultural efficiency. On the other hand traditional economic evaluation methods are based on the variables that carry market value. However positive and negative externalities formed in agriculture do not carry any market value. This has led to the necessity to improve traditional economic evaluation methods by integrating the dimensions of externalities of farming in the mentioned traditional methods.