Daiktavardinis junginys kaip gramatinės kompetencijos elementas prancūzų kalbos baigiamojo egzamino rašto darbuose

Abstract

Pavienių žodžių dažniniai sąrašai informacijos apie mokinių leksinę-gramatinę kompetenciją pateikia nedaug dėl to, kad žodžiai kalboje nėra vartojami izoliuotai. Norint tirti mokinių gebėjimą juos jungti, prasmingiau yra analizuoti keliažodžius junginius. Tyrimui buvo pasirinktas daiktavardinis junginys kaip vienas iš pagrindinių sakinio elementų, jo analizė leidžia paaiškinti tam tikrus mokinių kalbos ypatumus. Remiantis empiriniais mokinių tekstyno, sudaryto iš baigiamojo prancūzų kaip užsienio kalbos egzamino rašto darbų, duomenimis, bandoma nustatyti vyraujančius struktūrinius daiktavardinių junginių tipus bei jų ypatumus ir įvertinti jų įtaką gramatinės kompetencijos formavimui. Duomenų tyrimas, kaip minėta, iš esmės yra nukreiptas į daiktavardinį junginį kaip lingvistinės kompetencijos formavimą, tačiau tekstynas suteikia galimybę tirti visus lingvistinius faktus (leksinius, morfosintaksinius). Besimokančiųjų prancūzų kalbos lietuvių tarpukalbė iki šiol mažai tyrinėta. Pirminė tekstyno analizė parodė, kad mokiniai vartoja gana daug panašių žodžių junginių. Jų pasikartojimą lemia mokinių kalbiniai gebėjimai, kurie dar nėra aukšto lygio. Siekdami kuo taisyklingiau rašyti, mokiniai savo sakinius dažnai pradeda vienodomis, gerai išmoktomis konstrukcijomis. Vis dėlto, net dažnai vartodami kai kurias frazes, mokiniai daro tam tikrų vartosenos klaidų. Nukrypimai nuo taisyklingos vartosenos aiškintini gimtosios kalbos ir anglų kalbos įtaka. Neryškus daiktavardinio junginio gramatinis apibrėžtumas lietuvių kalboje daro įtaką daiktavardinio junginio apibrėžtumui prancūzų kalboje, dažnai painiojami, praleidžiami specialūs rodikliai. Daiktavardinių junginių tyrimas atskleidžia bendrąsias leksinių-gramatinių konstrukcijų vartojimo tendencijas mokinių kalbos tekstynuose, apskritai daiktavardinių junginių tyrimas suteikia vertingų įžvalgų tolesnėms tyrimo kryptims.

The individual words frequency lists provide little information about learners’ lexical and grammatical competence, because words are not used isolated in speech. In order to investigate the learner’s ability to combine them, it is more meaningful to analyse several word groups. A noun phrase as one of the key elements of the sentence was selected for the study; its analysis enables us to explain certain peculiarities of the learner’s language. Based on empirical learner corpus data, which consists of the French as foreign language final written exam papers, it is attempted to determine the prevailing structural types of noun phrases and their characteristics and assess their effect on the grammatical competence acquisition. The analysis of data, as mentioned, is directed essentially to the noun phrase as linguistic competence acquisition, but the corpus provides an opportunity to investigate all linguistic facts (lexical, morphosyntactic). Research into the interlanguage of Lithuanian learners learning French is rather scarce. The initial corpus analysis showed that learners use a lot of similar word groups. Their repetition is determined by not high level of learners’ language skills. In order to write as correctly as possible, students often begin their sentences with identical, well-learned structures. However, even using some of the phrases often learners make certain usage errors. Standard deviations are explained as the native language and the English language influence. Indistinct grammatical certainty of noun phrases in the Lithuanian language affects the certainty of noun phrases in French; they are often confused, specific indicators are omitted. The study of noun phrases reveals the mainstream trends of lexical and grammatical constructions usage in the learner corpus; on the whole the study of noun phrases provides valuable insights for further research.