Pušies žėlimas po neplynųjų kirtimų Žeronių girininkijoje

Abstract

Lietuvoje 2013–2015 m. pagrindiniais kirtimais iškirsta po 10,7–12,9 tūkst. ha brandžių medynų, iš kurių 26,7-29,8 % sudaro neplynieji kirtimai. Siektina pastarųjų kirtimų dalis 2020 m. – 35 % . Mūsų tyrimo tikslas – ištirti žėlimo ypatumus po neplynųjų kirtimų pušynų kirtavietėse Trakų miškų urėdijos Žeronių girininkijoje. Apibendrinus žėlimo intensyvumą 12 kirtaviečių buvo nustatytas vidutinis žėlinių tankis – 4100 vnt./ha. Savaiminukų rūšinę sudėtį sudaro pušis (92,6 % ) ir beržas (7,4 % ). Geriausias žėlimas po pirmojo kirtimų atvejo dvejų metų kirtavietėse. Pušies savaiminukų didžiausias tankis buvo grynų 100 metų amžiaus motininių pušynų kirtavietėse

In Lithuania, in 2013-2015, there have been 10.7-12.9 thousand ha oh mature tree stands harvested via the method of final felling; 26.7-29.8% out of the said felling is a non-clearcut one. The target part of this type of felling in 2020 is 35 per cent. The aim of our research is to analyse the peculiarities of regeneration after the non-clearcut fellings of the harvesting sites of pinewoods in Žeronys Forest District under Trakai Forest Enterprise. The analysis of data on the intensity of regeneration from 12 harvesting sites has revealed that the average density of regenerated pines amounts to 4100 units/ha. The species composition of saplings consists of pine (92.6 per cent) and birch (7.4 per cent). The best regeneration has been recorded after the first felling in two harvesting sites. The highest density of pine saplings is recorded in the harvesting sites pure 100 year-old paternal pinewoods