Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos metodikos įtaka laisviesiems pinigų srautams: teorinis požiūris
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2016 |
Dabartinėmis itin konkurencingos rinkos ekonomikos sąlygomis ilgalaikio materialiojo turto apskaita yra viena iš svarbiausių buhalterinės apskaitos sistemos dalių. Anot J. Mackevičiaus (2008), ilgalaikis materialusis turtas – tai vienas iš reikšmingiausių įmonės finansų būklės elementų, kuris dažniausiai aktyviai dalyvauja vykdant įmonės veiklą ir tiesiogiai daro įtaką veiklos rezultatams bei pinigų srautams. Dauguma nagrinėtų autorių (J. Mackevičiaus (2008), G. Kalčinskas (2010), S. Stungurienė ir Č. Christauskas (2013), V. Mykolaitienė, G. Večerskienė ir kt. (2010), I. Derun (2013), L. Mladineo, N. Vudric (2012)), teigia, kad ilgalaikis materialusis turtas sudaro didžiąją dalį įmonės naudojamo ilgalaikio turto. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 – 2014 m. didžiąją dalį, net 66 – 71 proc., Lietuvos įmonių ilgalaikio turto sudarė ilgalaikis materialusis turtas. Kadangi šis turtas sudaro reikšmingą kiekvienos įmonės turto dalį, todėl ilgalaikio materialiojo turto apskaitos metodikos pasirinkimas turi įtakos įmonės laisviesiems pinigų srautams. Ypač svarbu išanalizuoti ilgalaikio materialiojo turto apskaitos metodiką ir pritaikyti teisingiausią apskaitos politiką, nes nuo pasirinktos apskaitos metodikos priklausys įmonės laisvieji pinigų srautai, skirti įmonės vertei nustatyti. Šie pinigų srautai yra itin svarbūs, kadangi jie parodo, kiek pinigų įmonės gali valdyti po pinigų panaudojimo turtui didinti. Tai pinigai, kuriais naudodamasi, įmonė gali toliau uždirbti pelną. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos metodų pasirinkimą pagal tam tikrus kriterijus analizavo D. Zinkevičienė bei G. Vaišnoraitė (2014), M. Tulvinschi bei M. Socoliuc (2008), L. Mladineo ir N. Vudric (2012).
Minėtų autorių darbuose daug dėmesio skiriama ilgalaikio materialiojo turto apskaitos metodikai, jos pasirinkimui. D. Juočiūnienė ir N. Stončiuvienė (2008) nagrinėjo ilgalaikio materialiojo turto apskaitos metodologinius neatitikimus tarp ilgalaikio materialiojo turto finansinės apskaitos ir apskaitos pelno mokesčio apskaičiavimo tikslams tirti. Mokslinėje literatūroje plačiai išanalizuotos ir atskiros šio turto apskaitos metodikos dalys, pavyzdžiui, įkainojimas, kurį nagrinėjo G. Deveikis (2011), B. Dovidaitė (2009), A. Navickienė bei N. Stončiuvienė (2004). Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo metodų skirtumus bei privalumus, pasirenkant skirtingus nusidėvėjimo metodus įmonėje, išsamiai aptarė S. Stungurienė ir Č. Christauskas (2013), N. Stončiuvienė bei N. Tilvikaitė (2002), M. Starova bei H. Čermakova (2010). Kalbant apie laisvuosius pinigų srautus, buvo atlikti moksliniai tyrimai, susiję su įmonės vertės nustatymu remiantis pinigų srautais. Šiuos tyrimus atliko A. Jianga, R. A. Issab, M. Maleka (2011). U. Yaari, A. Nikiforov, E. Kahya, Y. Shachmurove (2015) plačiau nagrinėjo laisvuosius pinigų srautus, tačiau nesiejo jų su ilgalaikiu materialiuoju turtu. Mokslinėje literatūroje analizuojama ilgalaikio materialiojo turto apskaitos metodika ir jos įtaka veiklos rezultatams, taip pat pelno mokesčiui, finansinei būklei, tačiau pasigendama išsamesnių bei detalesnių tyrimų, kuriuose būtų analizuojama šio turto apskaitos metodikos įtaka įmonės laisviesiems pinigų srautams. Laisvieji pinigų srautai mokslinėje literatūroje analizuojami tik kaip pagalbinis rodiklis įmonės vertei nustatyti, tačiau nėra vertinama skirtingų ilgalaikio materialiojo turto apskaitos metodų įtaka laisviesiems pinigų srautams.
Tangible fixed assets are one of the most significant elements of company's financial condition. These assets are actively involved in the company’s activities and directly affect company’s performance and free cash flows. Tangible fixed assets are usually the largest non-current asset of each company. Thus, it is important to choose the best methods of tangible fixed assets accounting, because the choice of these methods affects the company's operating results and free cash flow. In the scientific literature free cash flow is analysed only as indicator of company’s value, and there is no influence evaluation of accounting methods of tangible fixed assets on free cash flow. The aim of this article is to evaluate influence of accounting methods of tangible fixed assets on free cash flow. This paper presents analysis of tangible fixed assets scientific research. Also there is a study of advantages and disadvantages of tangible fixed assets accounting methods. The influence of accounting methods of tangible fixed assets on free cash flow is related to income tax. It was found, that application of sensitivity analysis will represent exposure weights of tangible fixed assets methods on free cash flow.