Bendrųjų kompetencijų ugdymo aukštosiose mokyklose veiksmingumas: darbdavių ir studentų požiūris
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2016 |
Bendrosios kompetencijos – dinamiškas žinių, gebėjimų, vertybių ir požiūrių derinys, lemiantis visapusišką asmenybės ugdymąsi, jos profesinį lankstumą ir mobilumą, tuo pačiu ir socialinio saugumo bei asmeninės savirealizacijos galimybes (Sanchez, Ruiz, 2008). Dar XX a. pab. bendrųjų kompetencijų svarba buvo suvokta ir jos įtraukos į nacionalines profesinių kvalifikacijų sistemas bei ugdymo turinį Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Remiantis minėtų šalių gerąja patirtimi ir siekiant sukurti žinių visuomenę, Europos Taryba paskelbė „Bendruosius visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimus – Europos orientacinius matmenis“, kurie apibrėžė bendrąsias kompetencijas ir pateikė jų sampratą visoms Europos Sąjungos šalims. Dokumente išskirtos aštuonios bendrosios kompetencijos, kurios yra integruotos ir į Lietuvos aukštojo mokslo studijų programų turinį. Jų ugdymo veiksmingumas tiriamas apklausiant aukštąjį mokslą baigusius studentus ir juos įdarbinančius žmones.
Key competences are determined by the individual's development and completeness of personal, social and professional areas. It is thought that such universal, complex and clearly indescribable competences are valuable and will remain as such in the twenty-first century, characterized by constant change, and their education should be given a particular attention. While summarizing scientific literature, article contains general concept of competencies, their history and development of Lithuania and the world. An empirical study examined employers’ and students’ approach to the key competences education’s effectiveness in higher education performance.