Rūgščiojo jonizuoto vandens įtaka sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) biometriniams ir biocheminiams rodikliams
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2016 |
Tyrimų, atliktų Aleksandro Stulginskio universiteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto laboratorijoje 2015 m., tikslas – įvertinti nuolatiniam laistymui naudoto rūgščiojo jonizuoto (pH 5,07) vandens poveikį sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) ‘Kiblukai’ veislės augalų biometriniams ir biocheminiams rodikliams II ir III ontogenezės etapais, kadangi nėra aptikta duomenų apie ilgalaikio rūgščiojo vandens poveikį augalams. Kontroliniai augalai buvo laistomi vandentiekio vandeniu (pH 7,3). Rūgštusis jonizuotas vanduo buvo gaminamas iš vandentiekio vandens 0,5 val. prieš laistymą jonizatoriumi PTV-AL. Po sudygimo praėjus 7 ir 14 (II ontogenezės etapas) bei 21 ir 28 (III ontogenezės etapas) dienoms buvo nustatyti biometriniai rodikliai: augalų aukštis, antžeminės dalies žalioji ir sausoji masės, o paskutiniuoju tyrimų laikotarpiu – ir šaknų sausoji masė. Biocheminiai rodikliai: chlorofilų a ir b bei karotenoidų kiekis nustatyti 14, 21 ir 28 dienomis. Nustatyta, kad laistymui naudotas rūgštusis jonizuotas vanduo neturėjo esminės neigiamos įtakos augalų aukščiui, bet slopino žaliosios ir sausosios masės kaupimąsi antžeminėje dalyje. Esmingai mažiau, 1,28 karto, palyginti su kontroliniais augalais, žaliosios masės buvo sukaupta III ontogenezės etape, 21 dieną po sudygimo. III ontogenezės etape (21 ir 28 dienomis) antžeminėje dalyje, palyginti su kontroliniais augalais, buvo sukaupta 1,26 ir 1,09 karto mažiau sausosios masės, o šaknyse – 1,11 karto mažiau. Tačiau ŠAS (šaknų–antžeminės dalies santykis) buvo panašus: kontroliniuose augaluose 0,72, o tirtuose – 0,71. Rūgščiuoju jonizuotu vandeniu laistomuose sėjamojo žirnio lapuose buvo sukaupta esmingai mažiau chlorofilų a ir b bei pirmaisiais tyrimų laikotarpiais – karotenoidų.
Chlorofilų a ir b (Ca/b) santykis kontroliniuose augaluose svyravo nuo 2,31 iki 2,71, o tirtuose – tyrimų pradžioje 2,77, vėliau sumažėjo iki 1,61 ir 1,97. Paskutiniuoju tyrimų laikotarpiu rūgščiuoju jonizuotu vandeniu laistomų augalų lapuose pigmentų sintezė suintensyvėjo, ypač karotenoidų. Jų kiekis buvo esmingai 0,22 mg g–1 didesnis nei kontroliniuose augaluose. Tyrimai parodė, kad ilgalaikis nuolatinis sėjamojo žirnio augalų laistymas rūgščiuoju jonizuotu vandeniu II–III ontogenezės etapais pradžioje slopino biomasės ir fotosintezės pigmentų sintezę, vėliau augalų jautrumas sumažėjo ir kaip atsakas į ilgalaikį stresą prasidėjo regeneracijos procesai.
The aim of research was to investigate the impact of pH 5.07 acidic ionized water on the biometric and biochemical parameters of pea (Pisum sativum L.) ‘Kiblukai’ during stages II and III of ontogenesis. The control variant was watered with tap water. The results indicated that the acidic ionized water did not show a significant impact on the plant height, but at the same had an inhibitory effect on the accumulation of dry matter in the above-ground part and roots of pea. During the 21st day after germination (stage III of ontogenesis) the acidic water application resulted in the significantly reduced biomass accumulation, by 1.28 times, compared to that of the control variant. During the 21st and 28th days of measurement the above-ground dry matter content in the experimental variant was reduced by 1.26 and 1.09 times, respectively, whereas the root dry mass was lower by 1.11 times, compared to that of the control. In both variants the ratio between the root and above-ground biomass was almost the same – 0.7. The biochemical analysis revealed that the acidic ionized water significantly reduced the synthesis of chlorophyll a and b, whereas the synthesis of carotenoids was inhibited only at the first stage of the experiment. The chlorophyll a/b ratio in control plants varied from 2.31 to 2.71, while after the treatment of acidic water the ratio was 2.77 at the beginning of the experiment and later decreased to 1.61 and 1.97. The long-term effect of acidic ionized water was seen as an increasing synthesis of carotenoids, when the concentration at the last stage of the experiment significantly increased to 0.22 mg g–1.