Kas pedagogui yra mokėjimo mokytis kompetencija?
Author | Affiliation | |
---|---|---|
Gudeliauskė, Gintarė |
Date |
---|
2016 |
Mokytojas – tas žmogus, kuris „stato“ gyvenimo pamatus vaikuose. Ši profesija reikalauja daug laiko pasiruošimui, inovacijų įtraukimui į mokomąjį dalyką, integracijos būdų paieškai ir t.t. Pasaulis labai sparčiai žengia pirmyn, todėl kiekvienos profesijos atstovas turėtų žengti tuo pačiu žingsniu arba bent jau stengtis vytis. Dabar tarp mokytojo ir mokinio svarbi yra sąveika, o nebe poveikis. Literatūros, kaip tą sąveiką sukurti yra pakankamai, tik reikia mokėti, norėti ja pasinaudoti ir po to dalintis. Kad mokytojas išmokytų ko nors mokinį, jis pirmiausiai pats turi išmokti. O kad išmoktų, turi gebėti mokytis. Šį gebėjimą įvardijame mokėjimo mokytis kompetencija. Kompetenciją pagal J. Erpenbeck, V. Heyse įvardijame kaip individo gebėjimą pasiekti tikslą be niekieno pagalbos. Tikslą pasiekia pats individas, pasinaudodamas turimomis žiniomis, gebėjimais bei patirtimi. (Heyse, Erpenbeck, 2007). Kompetencijų apraše asmeninio tobulėjimo ir mokėjimo mokytis kompetencija – tai mokėjimas ir sugebėjimas valdyti asmeninę karjerą ir mokytis visą gyvenimą grindžiant profesinės veiklos refleksija, nuolatiniu žinių ir gebėjimų atnaujinimu. Akcentuojamas nuolatinis mokymosi procesas, savo veiklos vertinimas ir pan. Šiam teiginiui paantrina ir Burkšaitienė, kuri teigia, kad mokymasis turi būti pagrįstas savireguliavimu. Savireguliacija pagrįstas mokymasis kyla iš paties individo, kuris yra atsakingas už tai. Jis pasižymi savarankišku mąstymu, refleksija, kritiniu vertinimu ir kt. (Burkšaitienė, 2006).
In February 2016, an empirical study was conducted with the aim to determine the peculiarities relating to pedagogues’ competence of ability to learn. 300 teachers from general education schools, pre-school and pre-primary educational institutions from Vilkaviškis district, selected in a random order, were surveyed. The competence of ability to learn encompasses moral attitudes relating to learning, learning skills as well as knowledge of the learning process. Pedagogues provide different answers to the open question (What does the competence of ability to learn mean to You?). The notions of improvement, knowledge/information (acquiring and applying) as well as notions relating to possessive and reflexive pronouns prevail in the definitions provided. When defining the aforementioned competence, the respondents only refer to individual constituents—there is no holistic thinking. Only a few definitions cover all components of the competence of ability to learn. It may be ascertained that the definitions indicate the impact of the stereotypical opinion on the learning process.