Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/89482
Type of publication: Straipsnis recenzuojamoje Lietuvos tarptautinės konferencijos medžiagoje / Article in peer-reviewed Lithuanian international conference proceedings (P1e)
Field of Science: Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)
Author(s): Kiseliovas, Rimantas;Šniauka, Povilas
Title: Kirtimo atliekų smulkinimo tyrimai
Other Title: The research of chipping of slashing waste
Is part of: Žmogaus ir gamtos sauga 2016 : 22-osios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga = Human and nature safety 2016 : proceedings of the 22nd international scientific-practice conference / Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos mokslų akademija. Akademija, 2016
Extent: p. 36-38
Date: 2016
Keywords: Žabai;Našumas;Skersmuo;Ilgis;Tūris;Brushwood;Output capacity;Diameter;Length;Volume
Abstract: Medienos biomasės išteklius didinti galima surenkant atliekas (žabus, šakas, viršūnes), o taip pat trumpinant miško apyvartos laiką, didinti miškų ūkio intensyvumą. Augančio miško ir miško kirtimo atliekos – pagrindiniai biokuro resursai artimiausioje ateityje. Vien tik kertant miškus kasmet lieka apie 2 mln. kietmetrių šakų, viršūnių. Tiek pramonėje, tiek kurui kirtimo atliekos dažniausiai yra naudojamos susmukintos į drožles. Kirtimo atliekų smulkinimui naudojami smulkintuvai. Tyrimų tikslas ir objektas – ištirti smulkintuvo našumą įtakojančius parametrus (žabo skersmuo, ilgis ir tūris), smulkinant kirtimo atliekas. Tyrimais nustatyta, kad didžiausią našumą 7,88 m3/h smulkintuvas išvysto, kai tiekiami storesni 96 mm storio ir 8,11 m ilgio žabai. Smulkintuvo našumui teigiamą įtaką daro žabų skersmens didėjimas, o neigiamą – žabų ilgis. Didesnę įtaką smulkintuvo našumui turi žabo skersmens ir ilgio santykis, nes tiekiant mažesnio tūrio 0,0034±0,0002 m3, bei 3,19±0,23 m ilgio žabus smulkintuvo našumas yra didesnis negu tiekiant didesnio tūrio 0,0036±0,0002 m3, bet ilgesnius 4,12±0,24 m žabus
Logging residues are normally used after processed into wood chips both for the purpose of industrial applications as well as fuel. Wood-chippers are used for chipping logging residues. Research under consideration was performed in the area Kv.42 of Pagelažiai Forestry District of Jonava State Only cutting down forests each year remains about 2 million solid cubic meters of branches, tops. Forest when cutting brushwood under power line route. Research showed that maximum output capacity of 7.88 m3/h was achieved by the chipper when larger brushwood, i. e. of 96 mm in thickness and 8.11 m in length were fed into it, although utilization rate of feeder feed speed amounted for as little as 0.43. Chipper output capacity was found to be positively influenced by increase in brushwood diameter, whereas negatively – by brushwood length. Chipper output capacity was also found to be effected not so much by the volume of brushwood as by the ratio of their thickness to their length. The major impact on shredder productivity has brushwood diameter and length ratio, because supplying a smaller volume of 0.0034 ± 0.0002 m3 and 3.19 ± 0.23 m brushwood shredder output is greater than the supply a larger volume of 0.0036 ± 0.0002 m3, but the longer 4.12 ± 0.24 m brushwood
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/89482
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.48 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

52
checked on Dec 11, 2020

Download(s)

12
checked on Dec 11, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.