Dirvožemio organinės medžiagos ir struktūringumo vertinimas skirtingose sėjomainose

Soil is required to maintain the qualitative productivity of ecosystems. However, soil management itself can influence the changes in soil stability and productivity. The decrease in organic matter is mainly related with low organic matter inputs. Thus, accumulated humus then is intensively mineralized or dehumified. The questioning of farmers have indicated that in agricultural practice short crop rotation of three-course (45 %) and 4-year crop rotation (36%) with more nutrient exhausting crops are the most dominant. It was also indicated, that more active in the research knowledge implementation have been young farmers (20-30-year-old, 45 % of the questioned farmers), less knowledge applicable have been middle age farmers (41-50-year-old, 22 % of the questioned farmers). However, it was estimated that there have been the tendency that along the increase in humus soil structure and stability of aggregates have been increasing. Thus, the content of water stable aggregates have had the tendency to increase due to increase in organic matter content (r = 0.70). It was indicated, that content of stable aggregates in soil has the tendency to be increasing along the increase in soil organic carbon content. Plant by-residues have had no significant effect on humus content, thus, have been supporting to maintain humification and mineralization processes in balance. For that, it could be concluded that fertilization with organic matter as well as keeping of crop rotation the optimization of organic matter content is a progressive expectation maintaining soil stability and productivity.

Kokybiškam ekosistemų produktyvumui būtinas dirvožemis, kuris bet kurios veiklos pasėkoje turi išlikti stabilus ir našus. Organinės medžiagos mažėjimas dirvožemyje yra susijęs su tuo, jog į dirvožemį patenka mažesnis organinių medžiagų kiekis, nei jis gali mineralizuotis arba dehumifikuotis. Ūkiuose vyrauja trumpų rotacijų lauko trilaukės (45 %) arba keturlaukės sėjomainos (36%), kur vyrauja dirvožemį alinantys grūdiniai augalai. Aktyviausi apklausoje pagal amžiaus grupes buvo atsinaujinusios/atsinaujinančios šalies ūkininkai (20-30 m.) ir jie sudarė 45 %, kiek mažiau aktyvesni buvo 41-50 m amžiaus ūkininkai (22 %). Išanalizavus trilaukės ir keturlaukės sėjomainos tyrimų rezultatus nustatyta, kad: didėjant dirvožemio humusingumui gerėjo jo struktūringumas, struktūrinių agregatų patvarumas. Vandenyje patvarių agregatų kiekis dirvožemio armenyje priklauso nuo organinės anglies kiekio (r = 0,70). Patvarių agregatų daugėja didėjant organinės anglies kiekiui. Augalų šalutinė produkcija humuso kiekio iš esmės nekeičia, tačiau padeda optimaliai išlaikyti humifikacijos ir mineralizacijos procesų intensyvumo pusiausvyrą. Taigi, tręšimas organinėmis trąšomis ir sėjomainos taikymas – pagrindinės priemonės optimalaus organinės medžiagos kiekio išsaugojimui.