Aplinkosauginių išlaidų efektyvumo vertinimas: metodinis aspektas

Abstract

Spartėjant ekonominiam ir technologiniam pasaulio vystymuisi, kartu sparčiai didėja ir aplinkos taršos problemos. Aplinkosauga – tai viena iš aktualiausių ir svarbiausių XXI amžiaus temų. Norint pristabdyti aplinkos žalos problemos spartų plitimą, užkirsti kelią aplinkos taršos progresavimui, žmonija sau iškėlė aplinkosauginius uždavinius ir reikalavimus. Kiekvienas žmogus ar organizacija mažiau ar daugiau prisideda prie aplinkos taršos, todėl privalo atsakyti ir kompensuoti padarytus nuostolius gamtai. Fiziniai asmenys ar įmonės privalo sujungti jėgas aplinkos apsaugos problemoms spręsti, vykdyti įsipareigojimus aplinkos apsaugai, mokėti mokesčius, kurių dydžiai ir mokėjimo periodiškumas yra nustatyti pagal taršos ir žalos aplinkai lygį. Labiausiai prie gamtos užteršimo prisideda įvairios trąšų, naftos, metalo perdirbimo, statybinių medžiagų verslo įmonės. Ne išimtis ir degalinės. Jos taip pat priskiriamos prie aplinkos teršėjų ir privalo nešti socialinę atsakomybę vartotojų ir visuomenės atžvilgiu. Mokslinėje ir publicistinėje literatūroje analizuojamos aplinkosaugos problemos, nagrinėjama, kokius mokesčius ir kokį jų dydį privalo mokėti aplinkos teršėjai, tačiau mažai dėmesio skiriama kitiems aplinkosaugos įsipareigojimams, kuriuos įmonės privalo vykdyti ar vykdo savanoriškai. Kiekviena įmonė norėdama įvertinti savo finansinę naštą, kurią patiria vykdant aplinkosauginius įsipareigojimus ir įvertinti, ar patiriamos aplinkosauginės išlaidos ateityje duoda socialinę ir finansinę naudą, turėtų nusistatyti, kokius veiksmus ji atlieka aplinkosauginiais tikslais, kokius veiksmus atlikti yra privaloma, kokie veiksmai atliekami savanoriškai ir įsivertinti kokį išlaidų dydį sudaro aplinkosauginių veiksmų įgyvendinimas