Euopos sąjungos valstybių ūkininkų ūkių efektyvumo tyrimo rizikos-pelningumo požiūriu metodika
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2016 |
Kiekvienas verslininkas siekia kuo efektyviau panaudoti turimus išteklius, kad gauti kuo didesnę naudą ne tik turto ar nuosavo kapitalo eurui, bet ir uždirbti kuo didesnį pelningumą patiriamos rizikos atžvilgiu. Tai pagrindžia vienas svarbiausių finansų valdymo principų: už riziką turi būti kompensuojama didesniu pelningumu. Žemės ūkyje patiriama didesnė rizika dėl gamybos ypatumų, kurie lemia lėtesnį prisitaikymą prie paklausos kitimo ir mažesnį lankstumą. Šios rizikos įvertinimas, minimizavimas ir suvaldymas yra svarbus visuomenei, kadangi dirbantieji žemės ūkyje rūpinasi pagrindiniu visuomenės išgyvenimo šaltiniu – maistu. Dėl bendrosios žemės ūkio politikos raidos ir istoriškai susiklosčiusių referencinių išmokų dydžių skirtingiems ūkiams, skirtingoms valstybėms narėms ir skirtingiems regionams skiriama parama yra labai nevienoda. Tai lėmė tiesioginių išmokų paskirstymo principai, kurie remiasi Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ūkių gautų išmokų, derlingumo ir pagamintos produkcijos rodikliais. Senosioms ES valstybėms minėta situacija yra palanki, kadangi šių valstybių ūkiai nuo seno naudoja pažangias gamybos technologijas, užtikrinančias didelius derlius. Be to, jų vidaus rinkos yra labiau apsaugotos. Naujų ES valstybių narių istoriniai žemės ūkio gamybos rodikliai lėmė neadekvačiai mažas išmokas, nes tuo metu ūkiai buvo nepažangūs, o jų veiklos rezultatai neprilygo senųjų ES valstybių rodikliams (Dapkutė ir Volkov, 2010). Susidariusi situacija trukdo naujoms ES valstybėms narėms integruotis, nes bendrojoje rinkoje neužtikrinamos vienodos konkurencinės sąlygos, o dėl skirtingų senųjų ir naujųjų ES valstybių startinių pozicijų didėja ūkių pajėgumų skirtumai. Taigi, dotacijų reikšmė vertinant ūkininkų ūkių efektyvumą yra labai didelė.
Tyrimų rezultatai aktualūs ūkininkams, kadangi suteikia galimybę palyginti Lietuvos ūkininkų ūkius su ES valstybių narių ūkiais ir bendru ES vidurkiu. Svarbu palyginti su kokia rizika susiduria ir kokią naudą gauna patiriamos rizikos atžvilgiu skirtingose ES valstybėse žemės ūkio veikla užsiimantys ūkininkai. ES institucijoms, formuojančioms paramos žemės ūkiui politiką ir vertinančioms šios paramos efektyvumą atskirose valstybėse, yra aktualu, kaip efektyviai vykdoma veikla, kokių rezultatų pasiekiama atskirose valstybėse ir kokios ateities galima tikėtis. Tuo pačiu galima įvertinti, kokių veiksmų reikia imtis, kad išlaikyti ir pagerinti esamą situaciją.
Family farms, like other entrepreneurs, seek to maximize return per unit of risk, or to minimize risk earning the target return. This is supported by one of the most important financial management principle: the risk must be offset by higher return. Farmers face a higher risk due to the features of production process, which leads to a slower adaptation to demand changes and reduced flexibility as well as risk caused by climate and biological factors. European Union (EU) direct payments for family farms from different states is very uneven. It is important to compare the risks faced and the return received by different EU States family farms. Valuation of EU family farms efficiency from risk-adjusted approach is based on capital market theory. Sharpe and Treynor ratios are most popular determining the excess return per unit of total and systematic risk. The methodology of calculation of these ratios is presented in the article.