Tiesioginių užsienio investicijų veiksniai ir reikšmė žemės ūkio vystymesi
Author | Affiliation | |
---|---|---|
LT |
Date |
---|
2016 |
Mažos ūkininkų pajamos, senkantys gamtos ištekliai, didelis nedarbas, klimato kaita ir brangstanti žemės kaina – tai tik maža dalis problemų su kuriomis susiduria šiuolaikinis žemės ūkis. Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, 2050 metais Žemėje gyvens 9 milijardai arba 30 proc. daugiau žmonių nei dabar. Šio reiškinio pasekmės pradedamos jausti jau dabar, nes pradeda trūkti maisto ir energetinių išteklių. Didėjančiam gyventojų skaičiui reikia vis daugiau maisto ir vandens. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskaičiavo, kad išmaitinti 9 mlrd. gyventojų reikės užauginti ir pagaminti 60% daugiau maisto nei dabar. Skaičiuojama, kad javų išaugimas nuo dabar esančio 2,1 milijardo tonų per metus turi išaugti iki 3 milijardų tonų, užauginamos mėsos kiekis turės išaugti 200 milijonų tonų per metus ir pasiekti 470 milijonų tonų per metus. Atsižvelgiant į šias prognozes pagrindinis Europos Sąjungos tūkstantmečio tikslas yra sumažinti badaujančių ir skurstančių žmonių skaičių. Daugiausiai skurstančių ir maisto trūkumą jaučiančių žmonių gyvena besivystančių šalių kaimo vietovėse. Žemės ūkio vystymasis yra veiksnys mažinantis alkį ir traukiantis žmones iš skurdo, tačiau vystymasis be investicijų yra neįmanomas. Investicijos į žemės ūkį yra svarbios ne tik besivystančioms, bet ir aukštesnį išsivystymo lygį pasiekusioms bei išsivysčiusioms šalims.
Pavyzdžiui, norint pasiekti, viena vertus, tokius ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus, kaip žemės, miškų ūkio ir maisto konkurencingumo didinimas, galimybių ekonominei veiklai įvairinti sukūrimas, gyvenimo kokybės kaime gerinimas, kartu puoselėjant esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes, mažinant skirtumus tarp miesto ir kaimo bei kitų regionų, o kita vertus, turint omenyje, kad tokių tikslų pasiekimui reikalingi didžiuliai ne tik materialiniai, intelektiniai, bet ir finansiniai ištekliai, ypač išauga investicijų, tame tarpe ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) svarba. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis norint patenkinti didėjančią pasaulio populiacijos paklausą maistui, žemės ūkio investicijos pasaulyje turi padidėti 50 procentų (FAO, 2009). Natūralu, kad investicijos yra reikšmingos žemės ūkiui ir jų pritraukimas yra įvardijamas kaip vienas svarbiausių žemės ūkio politikos uždavinių. Tiesioginių užsienio investicijų srautų pritraukimą lemia daug veiksnių, nes investuotojai, skverbdamiesi į užsienio šalių rinkas turi daugybę motyvų bei tikslų. Pastebėtina, kad mokslininkai nevienodai aiškina atskirų veiksnių svarbą. Tai pagrindžia TUI veiksnių analizės aktualumą. Tyrimo objektas – tiesioginės užsienio investicijos žemės ūkyje. Tyrimo tikslas – išnagrinėti tiesioginių užsienio investicijų veiksnius ir reikšmę žemės ūkio vystymesi. Tyrimo uždaviniai: Išanalizuoti tiesioginių užsienio investicijų žemės ūkyje priežastis ir veiksnius; Išnagrinėti tiesioginių užsienio investicijų žemės ūkyje reikšmę; Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizės ir sintezės, abstrakcijos.
Scientists are discussing the need of foreign direct investment (FDI) in agriculture, FDI benefits and impact for agriculture sector, most of them agree that FDI is important factor influencing changes in agriculture. The article is based on the scientific literature about FDI in agriculture analysis. Foreign direct investment – is a foreign capital, placed in other country. One of the top priorities to attract more FDI for countries agriculture is to present themselves as an attractive country for investment. Efforts are being made that the country would seem a suitable place for investment, offering many discounts and benefits to investors. Foreign investment is beneficial to all countries agriculture that want to grow, develop and strengthen its economy. The main purpose of this work is to analyze the impact of FDI on agriculture. This study reveals FDI reasons, objectives and their factors.