Lietuvos mažųjų hidroelektrinių poveikis upių vandens kokybei

Abstract

Pagrindinės paviršinio vandens kokybės problemos kyla dėl eutrofikacijos, upių vagų užaugimo, didelio nuotekų kiekio patekimo į mažus upelius, taršos iš įvairių objektų, neprijungtų prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Užterštas vanduo paprastai patenka į hidrografinį tinklą ir upėmis nuteka tolyn į jūras, todėl būtina sukurti šiuolaikišką, upių baseinų principu pagrįstą decentralizuotą vandens išteklių valdymo sistemą, užtikrinančią efektyvią atvirų vandens telkinių ir vandens ekosistemų apsaugą. Darbo tikslas buvo įvertinti 2014 – 2015m.m. Lietuvos mažųjų hidroelektrinių poveikį upių vandens kokybei, nustatyti aukščiau ir žemiau hidroelektrinių upių ekologinę būklę pagal fizikinius – cheminius vandens rodiklius. Atlikus darbo analizę nustatyta, kad mažosios hidroelektrinės nedaro poveikio fizikiniams – cheminiams vandens rodikliams

The main problems of water surface quality rise because of eutrophication, overgrowing of riverbeds and huge amount of sewage falling into small rivulets, pollution from various objects which are not connected with centralized wastewater collection system. Contaminated water usually has access to hydrographical network and with rivers leak further into the seas, therefore, it is essential to establish a modern decentralized control and management of water recources system based on the principle of river basins which can assure effective protection of open water reservoirs and ecosystems. The aim of the study was to evaluate the impact of small Lithuanian hydro power stations on the quality of rivers water from 2014 till 2015 and to identify ecological state of rivers which are higher or lower hydro power stations according to physical-chemical water indicators. The analysis of the work found out that small hydro power stations do not make any impact on physical and chemical water indicators