Paprastojo uosio šeimų jautrumas džiūvimui panaudojant dirbtinį sodinukų apkrėtimą Hymenoscyphus frcaineus
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Marčiulynienė, Diana | ||
| Date |
|---|
2015 |
Tyrimo tikslas - įvertinti iš dviejų genetinės įvairovės ir selekciniu požiūriu vertingiausių paprastojo uosio populiacijų (Biržų ir Pakruojo) atrinktų dešimties šeimų jautrumą patogeninio grybo Hymenoscyphus frcaineus sukeliamai ligai, panaudojant dirbtinį medelių apkrėtimą agresyviu patogeno izoliatu. Šiltnamyje auginamų uosio sodinukų dirbtinis apkrė-timas H. frcocineus grybiena atliktas 2013 m. birželio mėn. Iš viso tirta po penkias uosio šeimas iš abiejų populiacijų; kiekvienai šeimai atstovavo po 40 sėklinės kilmės palikuonių. Patogenu apkrėsta po 20 kiekvienos šeimos medelių, tiek pat tirta neapkrėstų kontrolinių medelių. 2014 m. gegužės mėn. išmatuotas kiekviename medelyje apkrėtimo vietose susiformavusių H frcaineus sukeltų nekrozių ilgis, pažymėtas bendras išorinių infekcijų sukeltų nekrozių skaičius, penkių balų skale įvertintas uosių sveikatingumas, apskaičiuotas vidutinis ligos požymių pasireiškimo dažnis kiekvienoje šeimoje. Medelių pumpurų sprogimo fenologija įvertinta 2012 m. gegužės mėn., dar nepasireiškus džiūties simptomams. Tyrimų metu nustatyta, kad Pakruojo uosių populiacija buvo ženkliai sveikesnė nei Biržų populiacija (statistiškai patikimi skirtumai nustatyti tarp visų vertintų sveikatingumo rodiklių). Statistiškai patikimi skirtumai pagal medelių jautrumą ligai užfiksuoti ir tarp šeimų. Lyginant pumpurų sprogimo fenologiją, statistiškai patikimų skirtumų tarp populiacijų nerasta, ir, nors tarp atskirų šeimų šie skirtumai buvo patikimi, aiškios koreliacijos tarp pumpurų sprogimo fenologijos ir medelių jautrumą ligai parodančių rodiklių nenustatyta.
Apkrėtimo vietose susiformavusių nekrozių ilgis atspindėjo tirtų populiacijų ir šeimų jautrumą H. frcaineus sukeliamai ligai - tai parodo šio testavimo metodo galimybes siekiant efektyviai vykdyti atsparių uosio genotipų, šeimų ar populiacijų atranką. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtingos kilmės paprastojo uosio genotipų jautrumo ligos sukėlėjui skirtumai net ir tarp geografiškai gana artimų populiacijų ir šeimų rodo dideles selekcijos perspektyvas siekiant atrinkti džiūvimui atsparią uosio dauginamąją medžiagą.
The present study was aiming to evaluate the susceptibility of ten Frcainus excelsior families selectedfrom two most valuable Lithuanian populations (Biržai and Pakruojis) to pathogenic fungus Hymenoscyphus frcaineus. In June 2013, artificial inoculations of greenhouse-grown ash seedlings were performed using an aggressive (virulent) H. frcaineus isolate. Five half-sib families from each ash population were tested; each family was represented by 40 seedlings. Half of these seedlings (N=20) were inoculated with the pathogen, and another half (N=20) was inoculated with sterile ash wood sticks (negative control). In May 2014, length of necroses developed at the inoculation point, number of external necroses, seedling health condition (five point rating system) and mean disease incidence in each family have been assessed. Bud flushing phenology of each tree was evaluated in May 2012, before the occurrence of disease symptoms. The results of the study shovved that families from Pakruojis population were of significantly better health condition than from Biržai population. Statistically significant differences in all parameters indicating susceptibility to the dieback disease were also detected among the tested families. No significant differences were detected betvveen the two populations in bud flushing phenology. Although these differences were significant among separate families, only weak correlations between the phenology and indicators of tree susceptibility to disease were found. The length of necroses developed at inoculation point clearly reflected the susceptibility of the investigated ash populations and families to the dieback. This finding allows improvement of selection efficacy of resistant ash genotypes, families and populations. Detection of statistically significant differences in susceptibility among ash genotypes of different origin shows good potential in selection and breeding of resistant ash propagation material.