Negyvos medienos pasiskirstymo dėsningumai Buktos miške

Abstract

Tyrimo tikslas buvo ištirti kokie medyno ir kraštovaizdžio lygmens veiksniai daro įtaką negyvos medienos susidarymui. Tyrimai buvo atliekami Marijampolės miškų uredijoje, Buktos girininkijoje esančiame Buktos miške. Tyrimais buvo siekta įvertinti negyvos medienos pasiskirstymo dėsningumus nuo skirtingų skersmens intervalų, negyvos medienos pasiskirstymo dėsningumus nuo miško pakraščio ir negyvos medienos pasiskirstymo dėsningumai nuo dirvožemio drėgnumo indekso. Gauti rezultatai parodo, kad didėjant skersmeniui negyvos medienos kiekis mažėją, o lūžio taškas nuo kurio pradeda mažėti yra 21–30 cm intervale. Daugiause negyvos medienos lyginant šakas, stuobrius ir virtelius yra iki 100 metrų nuo miško pakraščio. N ir L hidotopuose negyvos medienos kiekis yra didesnis už U ir P hidrotope esančią negyvą medieną

The purpose of the research – to explore what factors of the forest stand and landscape level have influence on the deadwood formation. The researches were made in Marijampolė Forest Enterprise, in Bukta Forestry Section. With the help of researches we tried to evaluate the consistent patterns of the deadwood distribution based on the different diameter intervals, the consistent patterns of the deadwood distribution based on the forest edge ant the consisten patterns of the deadwood distribution based on the soil moisture index. The results show, that while the diameter increases, the deadwood volume decreases and the breaking point from which the decreasing starts is within the interval of 21 – 30 cm. The highest deadwood volume in comparison with branches, snags and fallen trees is up to 100 metres from the forest edge. The deadwood volume in N and L hydrotops is bigger than the deadwood volume available in U and P hydrotops