Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/886
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Bernini, Andrea
Title: Languages as intangible cultural heritage : about an „ecolinguistic capital“
Other Title: Kalbos kaip nematerialus kultūros paveldas : „ekolingvistinio kapitalo“ analizė
Is part of: Darnioji daugiakalbystė, 2014, nr. 5, p. 164-186
Date: 2014
Keywords: Ecolinguistic capital;Ecolinguistics;Endangered languages;Intangible cultural heritage;Linguistic diversity;Linguistic rights;Ekolingvistinis kapitalas;Ekolingvistika;Pavojuje esančios kalbos;Nematerialus kultūros paveldas;Kalbinė įvairovė;Kalbinės teisės
Abstract: The spreading of few ‘powerful’ languages to the detriment of numerous ‘weak’ languages has led to the endangerment of many idioms, a process caused by three main factors: linguistic imperialism and globalization, the language policies traditionally adopted by nation-states, and language shift. Some theoretical frameworks justify the impoverishment of linguistic diversity according to an instrumentalist viewpoint, while others support linguistic diversity. Two documents by UNESCO, for instance, underline the importance held by languages in relation to the I(ntangible) C(ultural) H(eritage), not only as vehicles of culture, but also as part of the ICH themselves. Other theoretical frameworks stress the importance of linguistic diversity according to both an ecolinguistic perspective and a rights-oriented approach. From these starting points, the expression ‘ecolinguistic capital’ is proposed to designate that particular intangible capital by implying an anthropocentric view, and composed of three interrelated elements: languages, individuals and places.
Kelių „įtakingųjų“ kalbų plėtra, daranti žalą daugybei „silpnųjų“ kalbų, sąlygojo kalbos pavojuje statuso suteikimą nemažam kalbų skaičiui. Pagrindiniai šį procesą lemiantys faktoriai yra šie: lingvistinis imperializmas ir globalizacija, tautinių valstybių tradiciškai vykdoma kalbų politika bei kalbos kaita. Kai kurios teorijos netgi pateisina tokį kalbinės įvairovės skurdinimą tam tikru instrumentiniu požiūriu, kai tuo tarpu kitos teorijos daugiakalbystę skatiną ir puoselėja. Pavyzdžiui, du UNESCO dokumentai pabrėžia kalbų svarbą Nematerialaus, Kultūros, Paveldo kontekste, kur kalbos matomos ne tik kaip kultūros perteikimo instrumentai, bet kaip reikšminga NKP dalis. Kita teorija akcentuoja kalbinės įvairovės svarbą iš ekolingvistinės ir kalbinių teisių perspektyvų. Šie atskaitos taškai leidžia apibūdinti sąvoką „ekolingvistinis kapitalas“ kaip tam tikrą nematerialų kapitalą, atspindintį antropocentrinį požiūrį bei apimantį tris susijusius elementus: kalbas, individus ir aplinkas.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/886
http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.5.6
https://hdl.handle.net/20.500.12259/886
Appears in Collections:Darnioji daugiakalbystė / Sustainable Multilingualism 2014, nr. 5

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

104
checked on Dec 8, 2019

Download(s)

100
checked on Dec 8, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.