Rapsų išspaudų poveikis smėlingo lengvo priemolio dirvožemio agrocheminiams rodikliams
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
LT | ||
LT | ||
LT | ||
LT |
| Date |
|---|
2015 |
Tyrimai atlikti 2013-2014 m. Aleksandro Stulginskio universitete siekiant įvertinti rapsų išspaudų panaudojimo dirvožemio derlingumo didinimui galimybes. Smėlingo lengvo priemolio dirvožemis buvo laikomas 5 l talpos vegetaciniuose induose. Į dirvožemį buvo įterpta 4 t ha-1, 6 t ha-1 ir 8 t ha-1 rapsų išspaudų atliekų. Praėjus 1 mėn., 4 mėn., ir 12 mėn. laikotarpiui išanalizuoti dirvožemio agrocheminiai rodikliai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad rapsų atliekos didino dirvožemyje esančio humuso kiekį. Organinės anglies kiekis dirvožemyje po 1 mėn. esminiai padidėjo 0,53 – 1,1 proc. vnt. priklausomai nuo įterpto rapsų išspaudų kiekio bei išliko stabilus po 4 ir 12 mėn. Atlikus koreliacinę regresinę analizę nustatyta, kad įterptos rapsų atliekos sąlygojo mineralinio azoto pagausėjimą dirvožemyje. Šį priklausomumą po 1 mėn. laikotarpio išreiškė tiesinė regresijos lygtis y = 9.7509 + 17.9831x; r = 0,9390*. Priklausomumą po 4 mėn. laikotarpio geriausiai atspindėjo gauta kvadratinė regresijos lygtis y = 7.2261-0.8945x+0.1847x2, η = 0.7569*. Atlikus koreliacinę regresinę analizę po 12 mėn., nustatyta, kad didžiausias mineralinio azoto kiekis buvo įterpus 4 t ha-1 rapsų atliekų normą. Tyrimais nustatyta, kad tiriamos priemonės esmingai didino dirvožemio fosforingumą ir kalingumą. Didžiausias judriojo fosforo kiekis dirvožemyje nustatytas praėjus 4 mėn. laikotarpiui, kai į dirvožemį buvo įterpta 8 t ha-1 rapsų išspaudų. Ženklus judriojo kalio kiekio padidėjimas dirvožemyje nustatytas praėjus 1 mėn. po rapsų atliekų įterpimo.
The research in 2013-2014 was performed in Aleksandras Stulginskis University with the aim to evaluate the effect of rapeseed press cake application impact on soil productivity. Sandy loam soil have been incubated in vegetative pots of 5 l in volume. Before the incubation soil have been treated with rapeseed press cake 4 t ha-1, 6 t ha-1 and 8 t ha-1 in rate. Agrochemical indicators have been evaluated one, four and twelve months after the soil incubation with rapeseed press cake. It was estimated, that humus in soil is increasing while rapeseed residues have been applied. Thus, the content of organic carbon has been increased significantly by 0.53-1.1 percent one month after the rapeseed application, even though, was consistent four and twelve months after the application. The correlation-regression analyses have indicated that rapeseed residues influenced the increase in content of soil mineral nitrogen. Then, the relation one month after the application could be expressed by linear regression equation y = 9.7509 + 17.9831x; r = 0.9390*. However, the relation of nitrogen increase four months after the application could be expressed by quadratic regression equation y = 7.2261-0.8945x+0.1847x2, η = 0.7569*. Thus, twelve months after the application the correlation-regression analyses have indicated that the content of mineral nitrogen was highest while applying 4 t ha-1 of rapeseed residues. The research also has indicated that application of rapeseed residues was effective and significantly influenced the increase in content of phosphorus and potassium. It was found that the content of mobile phosphorus was highest four months after the applying 8 t ha-1 of rapeseed residues. However, significant increase in the content of mobile potassium was estimated one month after the rapeseed residues application.