Azoto trąšų poveikis skirtingų žieminių kviečių veislių fotosintetiniams rodikliams
| Date |
|---|
2015 |
Darbe tirtas azoto trąšų poveikis skirtingų žieminių kviečių veislių fotosintetinių rodiklių dinamikai. Lauko eksperimentas vykdytas 2012–2013 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol. Tyrimo objektas – gerų kepimo savybių žieminių kviečių veislės ‘Kovas’, ‘Olivin’. Sėjos metu kviečiai buvo tręšti vienanarėmis fosforo, kalio trąšomis (P60K60), o pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, – amonio salietra (N60). Papildomai per lapus tręšti karbamido tirpalu (N30, N40) bamblėjimo ir (N15, N30) pieninės brandos tarpsniais. Tyrimų metu nustatyta, kad papildomas tręšimas N30 ir N40 azoto normomis vėlyvaisiais augalo vystymosi tarpsniais skatino fotosintezės pigmentų kaupimąsi ir prailgino aktyvios fotosintezės periodą. Veislės genetiniai ypatumai turėjo įtakos pigmentų kaupimuisi nepriklausomai nuo tręšimo azoto trąšomis. Gerų kepimo savybių kviečių veislė ‘Kovas’ linkusi kaupti didesnius fotosintezės pigmentų kiekius. Didžiausias pigmentų kiekis nustatytas pieninės brandos pradžioje prieš papildomą tręšimą N15, N30 trąšų normomis. ‘Olivin’ veislės žieminiai kviečiai turi didesnį grynąjį fotosintezės produktyvumo potencialą nei ‘Kovas’ veislės kviečiai. Intensyviausiai ‘Olivin’ veislės augalų fotosintezė vyko nuo vamzdelėjimo iki pieninės brandos tarpsnio (BBCH 43–74), tręšiant N60 + N40, o ‘Kovas’ veislės kviečių – N60 + N30 azoto normomis.
The work investigates the effect of nitrogen fertilisers on the dynamics of photosynthetic indicators of different cultivars of winter wheat. The field experiment was conducted in the period between 2012 and 2013 at the Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University in carbonate shallow gleyic leached soil Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol. The object of the investigation was the cultivars of winter wheat ‘Kovas’ and ‘Olivin’, which have good baking properties. During the sowing time the wheat was fertilized with single-element phosphorus and potassium P60K60 fertiliser, and in spring, after the vegetation had renewed, the wheat was treated with ammonium nitrate N60. Additionally, foliar fertilizer urea solutions N30 and N40 at the booting stage and N15 and N40 at the milk ripening stage were applied. The investigation revealed that additional fertilization with N30 and N40 during the late stages of plant development induced the accumulation of photosynthetic pigments and prolonged the period of active photosynthesis. Genetic peculiarities of a certain cutivar had influence on the accumulation of pigments irrespective of treatment with nitrogen fertilisers. Cultivar ‘Kovas’, which has good baking properties, tends to accumulate larger amounts of photosynthetic pigments. The largest amount of pigments has been found in the wheat at the beginning of the milk ripening stage before additional fertilization with N15 and N30. The winter wheat of cv. ‘Olivin’ has a higher potential for photosynthetic productivity than the winter wheat of cv. ‘Kovas’. Photosynthesis was the most intensive in the plants of cv. ‘Olivin’ from the time when the flag leaf begins to grow to the milk ripening stage (BBCH 43–74) when they were fertilized with N60 + N40, and in the wheat of cv. ‘Kovas’ when they were treated with N60 and N30.