Miško, oro taršos bei gyventojų sveikatingumo rodiklių sąsaja Lietuvos urbanizuotose teritorijose
| Date |
|---|
2015 |
Šio darbo tikslas – nustatyti miško rodiklių sąsajas su oro tarša ir sveikatingumu miesto teritorijose. Rodiklių analizė parodė, kad aukšta gyvenimo kokybę pasižymi Birštono ir Palangos miesto savivaldybės, kuriose yra mažiausia oro tarša ir didžiausias sveikatingumas. Prasta gyvenimo kokybė yra Panevėžio ir Klaipėdos miestų savivaldybėse: šiose urbanizuotose teritorijose yra didžiausias užterštumas, gyventojai dažniau serga ir lankosi gydymo įstaigose. RDA rezultatai ordinačių diagramoje išryškino pagrindinius miškingumo, miškų pasiekiamumo, tinkamumo poilsiui ryšius su gyvenimo kokybės parametrais ir gyventojų tankiu. Nustatytas miškingumo ryšys su ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu (kvėpavimo takų ligos). Miškingumo sąsaja su nuotaikos sutrikimais nustatyta nebuvo. Tikėtina, Lietuvos sąlygomis nuotaikos sutrikimams įtakos turi kiti, tyrimo metu, neanalizuoti veiksniai. Nustatytas ryšys tarp miškingumo ir oro kokybės (taršos kietosiomis medžiagomis ir anglies monoksidu), žaliosios erdvės miestuose teigiamai įtakoja aplinkos orą, atlieka higienines – sanitarines funkcijas. RDA rezultatai parodė miškų pasiekiamumo problemos sąsajas su oro kokybe (tarša kietosiomis medžiagomis, anglies monoksidu) bei nuotaikos sutrikimais. Rekreacinės paskirties (2B grupės) miškai yra susiję su nuotaikos sutrikimais, insultais ir lankymųsi medicinos įstaigose. Tyrimo metu nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp rekreacinės paskirties miškų ir lankymosi medicinos įstaigose bei gyventojų tankiu. Vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys buvo nustatytas tarp miško rodiklių ir taršos anglies monoksidu bei lankymosi medicinos įstaigose.
Gauti rezultatai patvirtina, kad miškai yra svarbus elementas urbanizuotoje teritorijoje, nustatyti ryšiai patvirtina, kad nuo urbanizuotų teritorijų miškingumo, erdvinio išsidėstymo, miško struktūros kokybės rodiklių priklauso miesto gyventojų gyvenimo kokybė.
The results confirm, that the forest is an important element of the urban area. Fixed relations confirms, that from the forest cover, spatial distribution, the quality structure of forest in the city‘s depends on the quality of the life.
The aim of this research was to establish forest indices of air pollution and health in urban areas. Analysis of the indicators has showed, that the high quality life exists in Birstonas and Palanga city municipality, where air pollution is minimum, wellness is maximum. Poor quality of life is in Panevezys and Klaipeda urban municipalities: in those urban areas the highest level of contamination is found, people are more often ill and going in health care institutions. RDA (ReDundancy analysis) showed basic links of forest cover, forests accessibility and recreational forests with quality of life parameters and population density. Fixed the relationship between forest cover and acute upper respiratory tract infections and influenza (respiratory diseases). The relationship between forest cover and mood disorders isn’t fixed. It is believed, that the mood disorders is more likely influenced by other during the investigation does not analyze factors. Fixed the relationship between forest cover and quality of live (pollution by particulate matter and carbon monoxide), green spaces in urban areas positively influenced by the environment air, perform hygiene - sanitary functions. RDA showed the relationship between problem of forests accessibility and air quality (pollution by particulate materials, carbon monoxide) and mood disorders. Recreational areas ( 2B group) forests are associated with mood disorders, stroke, and visits to health care facilities. The study showed the strong correlation link between the recreational forests and visits to medical facilities and population density. The moderate correlation link was found between forest indicators and pollution by carbon monoxide and visiting medical institutions.