Sėjomainų ir priešsėlių poveikis su auginamų javų derliumi išnešamų maisto medžiagų kiekiui
| Date |
|---|
2015 |
Lauko eksperimentas atliktas 1967–2012 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, vidutinio sunkumo karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje. Javai auginti aštuoniose sėjomainose: trilaukėje, javų, Norfolko, pašarinėje, sideracinėje, intensyviojoje, lauko be kaupiamųjų ir lauko su kaupiamaisiais augalais bei rugių monopasėlyje. Žieminiai rugiai auginti penkiose sėjomainose po šių priešsėlių: juodojo pūdymo, lubinų ir rapsų žaliajai trąšai, daugiamečių žolių I ir II naudojimo metų (toliau – I ir II n. m.) ir monopasėlyje; žieminiai kviečiai – keturiose sėjomainose: po juodojo pūdymo, vikių ir avižų mišinio ir po daugiamečių žolių I n. m.; vasariniai miežiai – septyniose sėjomainose: po avižų, žieminių rugių, bulvių, kukurūzų, pašarinių bei cukrinių runkelių; avižos – trijose sėjomainose: po vasarinių miežių, žieminių rugių ir kviečių. Nustatyta, kad išnešamų maisto medžiagų kiekiai priklausė nuo javų derlingumo ir skyrėsi auginant juos po įvairių priešsėlių. Atlikta koreliacinė ir regresinė analizė parodė, kad augalų pagrindinės ir šalutinės produkcijos derliuje sukauptas maisto medžiagų kiekis buvo skirtingas žieminių ir vasarinių javų pasėliuose. Didėjant žieminių rugių ir žieminių kviečių grūdų derlingumui (t ha–1) patikimai didesni azoto (r = 0,429*, r = 0,836*), fosforo (r = 0,516*, r = 0,918*) ir kalio (r = 0,681**, r = 0,735*) kiekiai (kg t–1) buvo sukaupti šių javų grūduose. Didėjant šiaudų derlingumui juose patikimai didėjo azoto (r = 0,413*, r = 0,930**) ir fosforo (r = 0,425*, r = 0,773*) kaupimas, tačiau mažėjo kalio (r = –0,327*, r = –0,379*). Azoto (r = –0,716*, r = –0,998**), fosforo (r = –0,322*, r = –0,873*) ir kalio (r = –0,302*, r = –0,517*) kiekiai vasarinių miežių ir avižų grūduose buvo atvirkščiai proporcingi jų derlingumui.
A long-term field experiment was carried out at the Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University during 1967–2012. The soil of the Experimental site is moderately fine textured Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol. The aim of the experiment was to establish effect of crop rotation and preceding crop on nitrogen, phosphorus, potassium accumulation and its removal with the primary and secondary cereal yield production. During the 46-year research period, various agricultural crops were cultivated in different crop rotation: three-course, cereal, Norfolk, monoculture, green manure, intensive, six-course field rotation without row crops and eight-course crop rotations with row crops. Winter wheat (Triticum aestivum), winter rye (Secale cereale), spring barley (Hordeum vulgare L.) and oat (Avena sativa) were cultivated after various preceding crops in applied crop rotations. It was established that nutrient accumulation and its removal depends on the grain productivity and preceding crop. Correlation-regression analysis showed that nutrient content accumulated in the yield of primary and secondary production was different in winter and in spring cereal crops. With higher winter rye and winter wheat grain yield (t ha–1), significantly higher content of nitrogen (r = 0.429*, r = 0.836*), phosphorus (r = 0.516 , r = 0.918) and potassium (r = 0.681**, r = 0.735*) (kg t–1) was accumulated in cereal grains. With higher straw yield, nitrogen (r = 0.413*, r = 0.930**) and phosphorus (r = 0.425*, r = 0.773*) accumulation significantly increased, but potassium (r = –0.327*, r = –0.379*) accumulation decreased. The content of nitrogen (r = –0.716*, r = –0.998**), phosphorus (r = –0.322*, r = –0.873*) and potassium (r = –0.302*, r = –0.517*) in spring barley and oats was negatively proportional to their productivity. However, increase of the straw of spring barley and oat yield declined the content of nitrogen (r =–0.594*, r =–0.991**).