Bilingualism and family : parental beliefs; child agency

Abstract

Globalizing forces and choices move families out of their native language (L1) environments to places where their heritage language (L1) is in the minority. This study focuses on academic sojourner families and their school-aged children and asks how they maintain their native language, during limited stays in the USA (1-7 years). How can native language be maintained relative to the social, emotional, linguistic, and personal challenges faced by parents and children during their sojourn in the USA? Is the task of sustaining a child’s native language in the newly-entered social and scholastic context of a dominant language undermined by underestimation of the impact of erosionary forces on the heritage language? These are some of the key issues identified in a larger on-going study, of which a sub-sample of three linguistically well-informed families (parent-child pairs) is presented here. Findings include the significant impact of parental beliefs regarding the resilience of language on the maintenance of the L1 coupled with the emerging sociolinguistic competence and agency of the child in the L2 environment, which in turn can raise separate challenges for the parent, as well as the child, and for the parent-child relationship.

Globalizacija daro įtaką šeimų judėjimui iš jų gimtosios (pirmosios) kalbos aplinkos į aplinką, kurioje jų paveldėtoji (pirmoji) kalba yra mažumos kalba. Šio tyrimo objektas – laikinai (1–7 m.) Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančios šeimos ir jų mokyklinio amžiaus vaikai. Nagrinėjama, kaip tokios šeimos išlaiko savo gimtąją kalbą; kaip galima išlaikyti gimtąją kalbą, susiduriant su socialiniais, emociniais, lingvistiniais ir asmeniniais iššūkiais; ar nepakankamai įvertinta paveldėtosios kalbos erozija lemia siekį išlaikyti vaiko gimtąją kalbą naujame socialiniame ir mokykliniame kalbos dominantės kontekste. Tai tik keletas klausimų būsimos studijos, kurios tris pavyzdžius (tėvų ir vaikų poros) pristatome šiame darbe. Tyrimo išvada – tėvų įsitikinimai dėl gebėjimo atkurti kalbą, atsižvelgiant į didėjančią vaikų sociolingvistinę kompetenciją ir savarankiškumą antrosios kalbos aplinkoje, daro poveikį vaikų pirmosios kalbai išlaikymui, o tai gali sukelti sunkumų ne tik vaikams, jų tėvams, bet ir tėvų ir vaikų tarpusavio santykiams.