| Abstract: | Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institute, Augalų fiziologijos laboratorijos fitotrono komplekse. Darbo tikslas – ištirti skirtingą šviesą emituojančių diodų (LED) spektro sudėties įtaką ridikėlių augimo parametrams ir pigmentų (chlorofilų, karotenoidų bei flavonoidų) kiekiui lapuose. Valgomasis ridikėlis (Raphanus sativus L.) ‘Faraon’ augintas dėžėse su durpių substrato (pH 5–6) ir smėlio mišiniu, mišinio santykis – atitinkamai 3:1. Fitotrono kamerose palaikytas 16 val. fotoperiodas, dienos/nakties temperatūra 18/14 ± 2 ○C. Ridikėliai švitinti puslaidininkinėmis lempomis, kurių spektras sudarytas iš 638 nm bangos ilgio raudonos šviesos (R), papildytos mėlyna 447 nm (M), raudona 669 nm (R669), tolimąja raudona 731 nm (TR), žalia 518 nm (Ž) ir ultravioletine 390 nm (UV) komponentėmis. Bendras fotosintetiškai aktyvios spinduliuotės fotonų srauto tankis tirtuose šviesos deriniuose sudarė ~200 μmol cm2 s-1. Gauti rezultatai parodė, kad valgomasis ridikėlis geriausiai augo esant LED deriniui, kurio spektrą sudarė R+M+R669 + TR, R + M + R669 + TR + UV, R + M + R669 + TR + Žir R + M, o prasčiausiai – esant R apšvietimui. Didžiausią šakniavaisį ridikėliai išaugino esant R + M + R669 + TR, R + M + R669 + TR + UV ir R + M + R669 + TR + Ž apšvietimui. Iš esmės didžiausią karotenoidų kiekį ridikėlių lapai kaupė esant R + M + R669 + UV apšvietimui, o esant R apšvietimui – reikšmingai mažiausią. Chlorofilų ir flavonoidų santykio duomenys parodė, kad reikšmingai didesnis santykis buvo esant R ir R + M + TR, o iš esmės mažesnis – esant R + M, R + M + R669 + TR + UV ir R + M + R669 + TR + Ž spektro sudėčiai
The experiments were carried out in the phytotron complex of Plant Physiology Laboratory of the Institute of Horticulture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry. The objective of our studies was to investigate the influence of different light-emitting diode (LEDs) light on the radish growth and pigment (such as chlorophylls, carotenoids, flavonols) quantity. The research object was radish (Raphanus sativus L.) ‘Faraon’. The radishes were grown in peat mixed with sand in the ratio of 3 : 1. 16 h photoperiod, 18/16 ± 2 ○C day/night temperature was maintained in phytotron chambers. The radishes were irradiated with red (R) 638 nm, blue (M) 447 nm, red (R669) 669 nm, far-red (TR) 731 nm, green (Ž) 518nm and (UV) 390 nm LEDs light combinations (total PPFD -200 μmol m2 s-1). Our results showed that the radishes were growing best under: R + M + R669 + TR, R + M + R669 + TR + UV, R + M + R669 + TR + Ž and R+M, while plants grown only under R light were elongated and did not form roots. The biggest radish root was formed at R + M + R669 + TR + UV and R + M + R669 + TR + Ž light. The significantly highest carotenoid content in the radishes was under R + M + R669 + UV light and these radishes had the significantly highest number of leaves. The significantly lower carotenoid content in the radish leaves was at R light treatment. The ratio of chlorophylls and flavonoids was significantly higher at R or R+M+TR light, and significantly lower at R + M, R + M + R669 + TR + UV and R + M + R669 + TR + Ž treatment |
