Paprastojo (Quercus robur L.) ir bekočio (Q. petraea (Matt.) Liebl.) ąžuolų bei jų hibridų pomiškio formavimosi raidos Trako miške ypatumai

Abstract

Atlikti tyrimai rėmėsi darbine hipoteze, kad bekotis ąžuolas ir jo hibridas su paprastuoju ąžuolu miško atsikūrimo procese gali keisti medyno medžių rūšinę sudėtį. Tokiai hipotezei patikrinti reikia išsamios ąžuolų pomiškio, kaip biologinės sistemos elemento, formavimosi ypatumų analizės. Tam buvo atlikti detalūs ąžuolų pomiškio tyrimai Veisiejų urėdijos Seirijų girininkijos Trako miške. Tyrimų metu buvo nustatytas ąžuolų pomiškio pasiskirstymas pagal 4 rakštumo grupes 202 laikinuose tyrimo bareliuose, tolygiai išdėstytuose visoje miško teritorijoje (daugiau nei 600 ha). Kadangi skirtingų aukštumo grupių ąžuolų pomiškis formavosi ne vienu metu, sukaupti vienerių metų stebėjimo duomenys buvo panaudoti pomiškio būklei stebėjimo momentu apibūdinti bei jo plitimo kaitos ypatumams įvertinti ne tik vietos, bet ir laiko atžvilgiu. Šiame straipsnyje pateikiami paprastojo ir bekočio ąžuolų bei jų tarprūšinių hibridų formavimosi raidos ypatumai. Nustatyta, kad pomiškyje vyrauja hibridiniai ąžuolai. Pomiškyje esant 5 proc. bekočių ąžuolų, hibridų pomiškio dalis yra apie 4 kartus didesnė. Nustatyta, kad ąžuolų pomiškis plito ne tik didėjant ąžuoliukų skaičiui, bet ir plečiantis 4 užimamai teritorijai. Lyginant stebėjimo metu pomiškiu užimtą tirtų barelių skaičių su anksčiausiai pradėjusiu formuotis didžiausios aukštumo grupės pomiškiu užimtų stebėjimo barelių skaičiumi, nustatyta, kad per visą stebėto pomiškio gyvavimo laikotarpį jo užimama teritorija išaugo 1,75 kartus. Hibridų pomiškiu užimta teritorija plėtėsi apie 10 proc. sparčiau nei paprastojo ąžuolo. Stebėjimo duomenų pasiskirstymo pagal pomiškio formavimosi laikotarpį analizė, taikant netiesinės eksponentinės regresinės analizės metodą, leido įvertinti ąžuolų pomiškyje vykstančius augimo procesus

The research was based on the working hypothesis that sessile oak and its hybrids with pedunculate oak can influence species composition of the stand in forest regeneration process. Such hypotheses are necessary for verification of detailed oak undergrowth as a biological component of the system, the formation features of the analysis. Detailed analysis was done on oak undergrowth in Trako forest (Veisieju Forest Enterprise, Seiriju Forest District). Oak undergrowth was evaluated by four height groups in 202 plots distributed evenly throughout the forest area. It was also assessed a number of factors that affect the conditions of the undergrowth (over 600 ha). Analysis of the data allowed to assess not only the status of the undergrowth, but also the dynamics of the spread over time.Results of the study describe spread process of pedunculate oak, sessile oak and interspecific hybrids in Trako forest. Hybrid oaks prevail in oak undergrowth. Hybrid oak part in undergrowth admixture is 4 times larger than sessile oak which comprises of 5 %. Oak undergrowth was spreading not only by increased seedling number but also by occupying larger territory which increased by 1.75 time in analysed time period. Hybrid oak undergrowth spread was 10 % faster than pedunculate oak. Common statistical and systematic analysis principles were applied. The results showed that pedunculate and sessile oaks and their interspecific hybrids undergrowth properties could be well described by applying nonlinear exponential regression analysis. The analysis revealed that overall oak undergrowth formation density rate is higher than that of pedunculate or sessile oak, or their hybrids. The results indicate that sessile oak admixture in stand species composition positively influence the growth of oak seedlings in the undergrowth and may have impact for alteration of species in long-term perspective