The subjective wellbeing of elderly people in rural areas
| Date |
|---|
2014 |
Šiame straipsnyje analizuojamas vis daugiau dėmesio socialiniuose moksluose susilaukiantis subjektyvios gerovės klausimas. Tam, kad būtų galima suvokti subjektyvios gerovės tyrimų raidos ypatumus, buvo išanalizuota gerovės samprata ir jai būdingos ypatybės. Gerovės (subjektyvios gerovės) koncepcija, metodologinėmis jos tyrimo prieigomis domisi ir šias idėjas plėtoja daug užsienio mokslininkų ir institucijų, todėl atsižvelgiant į jas gali būti išskiriamos kelios svarbios šios srities tyrimų kryptys: gerovės konceptualizavimas; subjektyvios ir objektyvios gerovės tyrimų pagrindimas; subjektyvios gerovės vertinimo metodologinis pagrindimas; gerovės ir socialinės atskirties bei skurdo problemų ir jų tyrimų integravimas; subjektyvios pagyvenusių žmonių gerovės vertinimai; pagyvenusių žmonių gerovės kaimo vietovėse analizė; gerovės ir darnios, subalansuotos visuomenės raidos sąsajos. Būtent pastarosios kelios kryptys akcentuoja, jog subjektyviai gerovei tirti tikslinga apsibrėžti konkrečią socialinę grupę, su kuria būtų geriausia atlikti empirinį tyrimą. Pažymėtina, kad subjektyvi skirtingų socialinių grupių gerovė gana plačiai tiriama užsienio šalyse, o Lietuvoje daugiausia ja domėtasi medicinos moksluose. Tarptautinė pagyvenusių žmonių gerovės, senėjimo ir sveikatos tyrimų patirtis leido įsigilinti į šios socialinės grupės subjektyvios gerovės tyrimų specifiką ir jų realizavimo galimybes nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu. Subjektyvios gerovės suvokimas, apimantis fizinį, psichologinį, socialinį ir dvasinį lygmenis, parodo, jog vertinant gerovę didžiausią įtaką daro kiekvieno žmogaus subjektyvi nuomonė, o ne vien jo gerovės vertinimas pagal tam tikrus kriterijus ar rodiklius.
Straipsnyje pagrindžiamos pagyvenusių žmonių gerovę kaimo vietovėse lemiančios gyvenimo sritys ir komponentai. Daugelyje išsivysčiusių valstybių kyla nemažai gyventojų senėjimo problemų - didėja specifinių socialinės apsaugos programų, skirtų pagyvenusių žmonių socialinei rizikai mažinti, poreikis ir su tuo susijusios mokesčių naštos, tenkančios jaunajai kartai, augimas. Taigi galima teigti, jog poreikis plėtoti subjektyvios gerovės tyrimus yra akivaizdžiai reikšmingas ne tik patiems pagyvenusiems žmonėms, bet ir visai visuomenei, jei siekiama sėkmingos ir darnios visuomenės raidos. Atsižvelgiant į pastarąsias mintis suformuluota tokia mokslinė problema: kokius pagyvenusių žmonių gerovės kaime komponentus atskleidžia subjektyvios gerovės tyrimai? Tyrimo tikslas - išanalizuoti subjektyvios pagyvenusių žmonių gerovės kaime komponentus. Tyrimo objektas - subjektyvios pagyvenusių žmonių gerovės kaime komponentai. Šiame straipsnyje teorinės ir empirinės subjektyvios pagyvenusių žmonių gerovės įžvalgos grindžiamos pritaikius mokslinės literatūros, loginės analizės ir sintezės, palyginimo, anketinės apklausos, matematinės stai grafinio vaizdavimo tyrimo metodus...
This article is aimed at the analysis of subjective wellbeing that has gained intense interest within the social sciences. It can be noted that the subjective wellbeing of various social groups undergoes a deep evaluation abroad; however, in Lithuania it has been concerned mostly through the perspective of medical sciences and quite a narrow view in social sciences. This article discloses the results of an investigation of the subjective wellbeing of elderly people in rural areas. The particular investigation highlighted both a general concept of the subjective wellbeing of elderly people's self-actualization and interrelation of various life aspects with the general wellbeing perception, the urgent problems of elderly people, and the potential impact of subjective wellbeing on the future of elderly people.