The subjective wellbeing of elderly people in rural areas

Abstract

Šiame straipsnyje analizuojamas vis daugiau dėmesio socialiniuose moksluose susilaukiantis subjektyvios gerovės klausimas. Tam, kad būtų galima suvokti subjektyvios gerovės tyrimų raidos ypatumus, buvo išanalizuota gerovės samprata ir jai būdingos ypatybės. Gerovės (subjektyvios gerovės) koncepcija, metodologinėmis jos tyrimo prieigomis domisi ir šias idėjas plėtoja daug užsienio mokslininkų ir institucijų, todėl atsižvelgiant į jas gali būti išskiriamos kelios svarbios šios srities tyrimų kryptys: gerovės konceptualizavimas; subjektyvios ir objektyvios gerovės tyrimų pagrindimas; subjektyvios gerovės vertinimo metodologinis pagrindimas; gerovės ir socialinės atskirties bei skurdo problemų ir jų tyrimų integravimas; subjektyvios pagyvenusių žmonių gerovės vertinimai; pagyvenusių žmonių gerovės kaimo vietovėse analizė; gerovės ir darnios, subalansuotos visuomenės raidos sąsajos. Būtent pastarosios kelios kryptys akcentuoja, jog subjektyviai gerovei tirti tikslinga apsibrėžti konkrečią socialinę grupę, su kuria būtų geriausia atlikti empirinį tyrimą. Pažymėtina, kad subjektyvi skirtingų socialinių grupių gerovė gana plačiai tiriama užsienio šalyse, o Lietuvoje daugiausia ja domėtasi medicinos moksluose. Tarptautinė pagyvenusių žmonių gerovės, senėjimo ir sveikatos tyrimų patirtis leido įsigilinti į šios socialinės grupės subjektyvios gerovės tyrimų specifiką ir jų realizavimo galimybes nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu. Subjektyvios gerovės suvokimas, apimantis fizinį, psichologinį, socialinį ir dvasinį lygmenis, parodo, jog vertinant gerovę didžiausią įtaką daro kiekvieno žmogaus subjektyvi nuomonė, o ne vien jo gerovės vertinimas pagal tam tikrus kriterijus ar rodiklius

This article is aimed at the analysis of subjective wellbeing that has gained intense interest within the social sciences. It can be noted that the subjective wellbeing of various social groups undergoes a deep evaluation abroad; however, in Lithuania it has been concerned mostly through the perspective of medical sciences and quite a narrow view in social sciences. This article discloses the results of an investigation of the subjective wellbeing of elderly people in rural areas. The particular investigation highlighted both a general concept of the subjective wellbeing of elderly people's self-actualization and interrelation of various life aspects with the general wellbeing perception, the urgent problems of elderly people, and the potential impact of subjective wellbeing on the future of elderly people