Vadyba ir žemės ūkio gamybos efektyvumas: problemos ir perspektyvos

Abstract

Šiuolaikiniame greitų pokyčių ir perteklinės informacijos pasaulyje dažnai pamirštamos jau pripažintos, seniai suprastos ir naudojamos sampratos. Taip atsitiko ir su „vadybos“ sąvoka. Dar prieš šimtą metų, F. Teiloro (F. Taylor) ir A. Fajolio (H. Fayol) laikais buvo įvardintos ir moksliškai pagrįstos pagrindinės vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė. Dabartiniu metu verslo procesai yra žymiai sudėtingesni. Verslininkai turi greitai reaguoti į netikėtus paklausos ir pasiūlos svyravimus, efektyviai naudoti išteklius, vadovauti išsilavinusiems darbuotojams, prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Dažnai verslo subjektai, net per daug prisitaiko prie „tos“ aplinkos, praranda savo verslo viziją, nesilaiko ar net neturi savo veiklos strategijos ir dėl to praranda savo gamybos efektyvumą, o tuo pačiu ir bendrą potencialą. Kartais tai priveda net prie bankroto ribos. Iškyla daugiau uždavinių, ne tik gaminti „į sandėlį“. Būtina efektyviau planuoti, organizuoti ir kontroliuoti visus įmonėse ar organizacijose vykstančius procesus. Dar sudėtingiau yra motyvuoti žmones ir būti savo organizacijų lyderiais. Dabartinė „vadyba“ tai ne tik keturios „klasikinės“ funkcijos. Praktika rodo – vadybos funkcijų (procesų) yra žymiai daugiau. Organizuojamo seminaro metu bus atsakyta į tokius klausimus: kokios funkcijos papildo šiuolaikinės vadybos sampratą?; ką reikia žinoti ir gebėti šiuolaikiniam vadybininkui - vadovui?; kokie vadovų uždaviniai organizuojant efektyvią gamybą, ypatingai tokioje specifinėje ekonomikos srityje kaip žemės ūkis?; koks yra ryšys tarp vadybos ir gamybos efektyvumo?