Rytų partnerystės šalių eksporto potencialas ir eksporto integracijos į ES rinkas galimybės

Abstract

Tarptautinės prekybos plėtotė yra nacionalinių ar regioninių ekonomikų augimo katalizatorius. Dalyvavimo joje mastas ir kryptys nevienodai veikia šalių ekonominį vystymąsi. Koks turėtų būti optimalus įsitraukimo į tarptautinę prekybą laipsnis ir kryptingumas apsisprendžia pati valstybė ar jų grupė priklausomai nuo turimo ekonominio potencialo, galimybių ir ekonominės politikos tikslų. Nepakankamai išvystyta užsienio prekyba gali būti nacionalinės gamybos techninio ir technologinio atsilikimo priežastimi ir, priešingai, perteklinis ekonominis atvirumas gali sustiprinti ekonominės priklausomybės nuo importo laipsnį, keliantį grėsmę nacionaliniam suverenitetui. Rytų partnerystės šalių eksporto integracija į ES rinkas gali duoti papildomą efektą šalims siekiant aukštesnių ekonominių standartų ir priartėjimo prie europinių ūkinių organizacinių struktūrų. Straipsnyje nagrinėjamas Rytų partnerystės šalių eksporto potencialas ir jo integracijos į ES rinkas galimybės atskleidžiant šalių eksporto struktūros ypatumus, dinamiką ir santykinius pranašumus tarptautinėje prekyboje. Empirinis Rytų partnerystės šalių eksporto specializacijos ir konkurencingumo tyrimas atliktas naudojant Trade Map duomenų bazės statistinius 2005 – 2012 m. duomenis, taikytas Kombinuotosios nomenklatūros klasifikatorius, klasifikuojant prekes pagal prekių grupes (dviejų prekių kodo ženklų lygiu). Išskirtos 99 prekių grupės. Straipsnyje pateikiama išsami šešių Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos, Moldovos ir Baltarusijos eksporto pasiūlos analizė: identifikuojami prekinės specializacijos ypatumai (eksporto struktūros racionalumas, jo struktūrinių dalių pasiskirstymo tolygumas, struktūrinių pokyčių esmingumas, prekinės įvairovės plotis), vertinami šalių eksporto santykiniai pranašumai ir jų veiksnumas