CO2 emisija daugiamečių žolių ir žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) pasiruošimo žiemojimui metu

Abstract

Klimato kaita yra vienas iš didžiausių aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių iššūkių pasauliui ir svarbiausia tarptautinė ekologinė XXI amžiaus problema. Nuo 1970 m. šiltnamio dujų (daugiausia CO2) koncentracija padidėjo 70 %. CO2 koncentracija atmosferoje 2005 m. buvo 379 ppm. Žemės ūkio sektoriaus išmetamos šiltnamio dujos sudaro apie 14% visos pasaulinės emisijos. Lietuvoje didžiausią ekosistemų dalį sudaro agroekosistemos (53,1% teritorijos). 2010 m. apie 21,4 % šalies išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, arba 4,458 mln. t CO2 susidarė Lietuvos žemės ūkyje. Pagrindinis atliktų tyrimų tikslas buvo išmatuoti ir palyginti daugiamečių žolių ir žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) CO2 emisijos spartą agroekosistemose augalų pasiruošimo žiemojimui metu bei nustatyti meteorologinių ir dirvožemio sąlygų įtaką. CO2 emisijos tyrimai buvo vykdomi VšĮ "ASU mokomajame ūkyje“. CO2 emisija buvo tiriama intensyviosios žemdirbystės daugiamečių žolių (I naudojimo metų) ir žieminių kviečių agroekosistemose. Buvo nustatytas dirvožemio tipas ir agrocheminė sudėtis, išmatuota dirvožemio temperatūra, drėgnis, elektrinis laidis ir pasinaudota Kauno meteorologijos stoties meteorologiniais duomenimis. Nustatyta, kad vidutinė CO2 emisijos sparta tirtose agroekosistemose buvo skirtinga: daugiamečių žolių 0,334 µmol m-2s-1, o žieminių kviečių 0,268 µmol m-2s-1. Tyrimų laikotarpiu (spalio-lapkričio mėn.) agroekosistemų dirvožemio drėgnis didėjo ¬nuo 28 iki 30 %, oro ir dirvos temperatūra mažėjo atitinkamai nuo 10,5 iki 7,1°C ir nuo 6,4 iki 2,3°C. Šios dirvožemio ir aplinkos sąlygos lėmė CO2 emisijos spartos sumažėjimą 30 % lapkričio mėn., lyginant su spalio mėnesiu.