Kauno rajono apleistų (bešeimininkių) pastatų problemų analizė
| Date |
|---|
2013 |
Pastaruoju metu Lietuvoje bei kitose Europos ir pasaulio valstybėse pastebimas statybų suaktyvėjimas, statoma daug naujos kokybės statinių. Tačiau Lietuvoje didelį rūpestį kelia sovietmečiu statyti, dabar apleisti ir nenaudojami žemės ūkio paskirties ir kaimo socialinės infrastruktūros pastatai. Tai buvę žemės ūkio, karinės, komercinės ar gyvenamosios paskirties pastatai, praradę savo tiesioginę funkciją ir nenaudojami dėl blogos techninės būklės, didelių energijos sąnaudų, neturintys išliekamosios vertės. Stūksantys apleisti pastatai yra kraštovaizdžio vizualinės taršos objektai, keliantys grėsmę žmonių saugai ir nešantys materialinius nuostolius. Tyrimui pasirinktas Kauno rajonas. Tyrimu siekta nustatyti apleistų bešeimininkių pastatų, naudotų žemės ūkio veiklai, skaičių, jų poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir numatyti galimybes šiuos pastatus pritaikyti naudoti iš naujo. Apleistų statinių likvidavimo programos duomenimis (2008), bešeimininkių apleistų statinių Kauno rajone yra 171. Analizuojant pagal juridinį statusą, išskiriamos dvi statinių grupės: pirma grupė – 32 statiniai, neturintys bešeimininkio statuso dėl neužbaigtų teisinių procedūrų, antra grupė – 139 neūkiškai prižiūrimi ir techniškai neprižiūrimi pastatai. Tolesnis apleistų pastatų naudojimas priklauso nuo daugelio veiksnių: galimybės nustatyti savininkus, galimybių statinius renovuoti, rasti naują paskirtį arba parduoti nugriauti (kai siekiama sutvarkyti teritoriją arba statyti naujus pastatus ankstesniųjų vietoje), cheminės taršos lygio, apleisto statinio padėties kraštovaizdyje, vizualinio poveikio, turizmo trasų, atstumo nuo garsių ir lankomų objektų, buvimo saugomose teritorijose arba arti jų. Apleisti statiniai darko vizualinį vaizdą, mažina estetinę vertę ir teršia aplinką.
Likvidavus ar renovavus apleistus objektus, svarbu atkurti dėl žmogaus veiklos pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, ankstesnę biologinę įvairovę. Kraštovaizdžio savitumo išsaugojimas, jo tvarkymas ir formavimas, tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomenės poreikius, yra vienas iš svarbiausių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, Biologinės įvairovės išsaugojimo strategijoje ir kituose strateginiuose dokumentuose bei teisės aktuose.
Today in Lithuania there is great concern over the buildings built during the Soviet period and used for agricultural and rural social infrastructure, which are now abandoned. These former agricultural, military, commercial or residential buildings, which have lost their natural functions and have no lasting value, are no longer used due to their poor conditions and high energy costs. Such abandoned buildings are objects of landscape visual pollution, posing a threat to human security and causing damage to property. There are about nine thousand abandoned buildings at present. About 1.200 of these buildings are recognized as orphan buildings. About 90 percent of abandoned buildings are attributable to the non-residential buildings group. Residential buildings account for about 4 percent of all abandoned buildings. It is believed that due to the aging population moving to bigger cities, these buildings or structures in the near future will gradually increase, especially in rural areas and small towns. Aim: to perform an analysis of abandoned buildings in the Kaunas district. Research object - abandoned and derelict buildings used for agricultural purposes in the Kaunas district. Research methodology - the literature analysis method, statistical analysis and synthesis approach were used in the work. The analyzed buildings are situated in rural areas and the administrative buildings of the agricultural production make greater part; therefore, the agricultural land and its area are important factors influencing the functioning of these buildings. This topic is very important and poorly studied. Derelict and abandoned buildings in the country basically became a matter of great concern only a decade ago, when it became apparent that many improperly privatized buildings would no longer be used fortheir intended purpose.