The effect of meadow phytocenoses productivity and herbage quality on the energy value of biomass

Abstract

Lietuvoje pievų būklė nėra gera, jos yra apleistos (nešienaujamos, neganomos). Šie pokyčiai naudojant pievas turi neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, didėja nenaudojamų žalienų plotai, kraštovaizdis tampa laukinis, o tai reiškia, kad mažėja jų ekologinė vertė. Tyrimai atlikti 2009–2012 m. penkiose augavietėse, iš kurių dvi yra sausminės sąlygiškai apleistos pievos skirtingose banguoto reljefo vietose ir trys užliejamos pievos, esančios pavaginėje, centrinėje bei priežemyninėje Nemuno deltos dalyje. Tyrimų tikslas – palyginti sausminių ir užliejamų pievų fitocenozių produktyvumo bei kokybės įtaką jų biomasės energinei vertei. Pievų žolynų produktyvumas ir energinė vertė priklauso nuo augavietės ekologinių sąlygų, kurios formuoja skirtingas buveines. Sausminių pievų vidutinis sausųjų medžiagų kiekis buvo 4,19 t ha-1, o užliejamų pievų – 6,03 t ha-1, arba 31 % didesnis. Skirtingose augavietėse susiformavusių fitocenozių biomasės kokybė buvo panaši. Sausosiose medžiagose nustatyta 6,69–9,75 % žalių baltymų, 23,81–25,56 % žalios ląstelienos, 1,70–2,29 % žalių riebalų ir 4,98–5,98 % žalių pelenų, 44,40–47,20 % organinės anglies, 1,26– 1,44 % suminio azoto, 0,12–0,16 % sieros. Sausminių pievų žolynai šiek tiek daugiau sukaupė kalio (vidutiniškai 1,66 %), o užliejamos pievos – kalcio (vidutiniškai 0,70 %). Skirtingų pievų žolių grynasis šilumingumas kito nuo 16,63 iki 16,88 MJ kg-1, o energinis potencialas – nuo 60,73 iki 143,8 GJ ha-1. Užliejamos pievos, esančios centrinėje Nemuno deltos dalyje, žolyno energinis potencialas buvo iš esmės didesnis (143,8 GJ), arba sukaupė 1,8–2,4 ir 1,6–2,2 karto daugiau energijos nei sausminės ir kitos užliejamos pievos. Tirtų pievų žolių paruošimo ir transportavimo energijos sąnaudos sudarė 2,8 GJ ha-1