Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/86403
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Agronomija / Agronomy (A001)
Author(s): Leliūnienė, Jolanta;Samuolienė, Giedrė;Klimas, Evaldas;Duchovskis, Pavelas
Title: Sėjos laiko ir tręšimo įtaka sėklai skirtų eraičinsvidrių (Festulolium) augimui ir fotosintezei
Other Title: The effect of fertilization and sowing time on growth and photosynthesis of festulolium
Is part of: Žemės ūkio mokslai. , 2013, t. 20, nr. 3
Extent: p. 133-140
Date: 2013
Keywords: Eraičinsvidrės;Asimiliacinis lapų plotas;Tręšimas;Sėjos laikas;Festulolium;Growth;Leaf area index;Photosynthetic productivity
Abstract: Tyrimų tikslas – nustatyti sėjos laiko ir tręšimo įtaką eraičinsvidrių augimui ir svarbiausiems fotosintezės rodikliams (lapų ploto indeksui bei grynajam fotosintezės produktyvumui). Lauko eksperimentai atlikti 2011–2012 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Tirtos sėklai auginamos eraičinsvidrių veislės ‘Vėtra’ ir ‘Punia’. Įrengtas dviejų tręšimo fonų ir trijų sėjos laikų eksperimentas. Sėjos metais laukas tręštas kompleksinėmis NPK trąšomis, santykiu 5:15:30. Trąšų norma 300 kg ha–1 ir 200 kg ha–1, o papildomai azoto trąšos (N60) išbertos po kūlimo. Sėjos laikas – birželio 1 d., birželio 22 d. ir liepos 12 d. Sėklos norma – 10 kg ha–1. Tyrimų duomenys parodė, kad sėjos metais aukštesnės augo ir daugiau ūglių formavo ‘Vėtra’ eraičinsvidrės. Didesnės trąšų normos eksperimente ankstyvos bei vidutinės sėjos ‘Vėtra’ eraičinsvidrės buvo aukštesnės (1,2 ir 1,6 karto) nei ‘Punia’. Daugiamečių žolių ‘Vėtra’ ūglių formavimui trąšos įtakos neturėjo, ankstyvos ir vidutinės sėjos ūglių skaičius buvo didesnis atitinkamai 1,3 ir 1,2 karto. Lapų ploto indekso kitimui įtakos turėjo ne tik pasirinkta tręšimo norma, bet ir hibridų genotipas. Po žiemojimo 4,2 kartus didesnis lapų ploto indeksas nustatytas ankstyvos sėjos ‘Punia’ eraičinsvidrių, kurių tręšimo norma buvo didesnė. Šios veislės viena tėvinė forma (tikrasis eraičinas) pasižymi geresniu žiemojimu. Tirtų veislių fotosintezės produktyvumą daugiausiai lėmė vėlyvos sėjos laikas. Iki žiemojimo ‘Punia’ eraičinsvidrių jis buvo 2,5 karto didesnis, o po žiemojimo – ‘Vėtra’ veislės (1,7 karto). Atvirkščiai proporcingi lapų ploto indekso ir fotosintezės produktyvumo duomenys iki žiemojimo, priešingai nei po žiemojimo, parodė stiprią priklausomybę nuo tėvinių formų atsparumo žiemojimui
The aim of the research was to determine the effect of fertilization regimes and sowing time on Festulolium growth and main photosynthetic indices (such as leaf area index and net photosynthetic productivity). Field experiments were carried out at the Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University in 2011-2012. Festulolium varieties 'Vetra' and 'Punia' were investigated. The experiment was equipped with two fertilization backgrounds and three sowing times. In the seeding year the field was fertilized with complex NPK fertilizers 300 kg ha-1 and 200 kg ha-1, and additional nitrogen fertilizer (N) was added after threshing. Seeding terms were 1st of June, 22nd of June and 12th of July. The seed rate was 10 kg ha-1. The experimental data showed that higher plants and more shoots were formed by Festulolium 'Vetra' in the sowing year. Higher fertilization early and mid-sowing Festulolium 'Vetra' were higher (1.2 and 1.6 times) than the variety 'Punia'. Fertilizers had no effect on perennial grass 'Vetra' shoots, the number of early and mid-sowing shoots was higher by 1.3 and 1.2 times. The development of the leaf area index is influenced not only by the choice of fertilization rate, but also by the genetic hybrid genotype features. After wintering the 4.2 times leaf area index was for early sowing Festulolium 'Punia' with higher fertilization rate. One parental form of this variety (tall fescue) had better winter survival. Photosynthetic productivity of the varieties tested was mainly influenced by the late sowing date. The productivity of 'Punia' was 2.5 times higher before wintering, and after wintering the productivity of the variety 'Vetra' was 1.7 times higher. In contrary to data obtained after wintering, the inversely proportional data of the leaf area index and photosynthesis productivity before wintering showed a strong dependence on tolerance to wintering of parental forms
Internet: http://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/zemesukiomokslai/article/view/2736/1568
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml9.77 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

39
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

6
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.