Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/86309
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Miškotyra / Forestry (A004)
Author(s): Sasnauskienė, Jurgita;Marozas, Vitas
Title: Smiltyninio ir miškinio lendrūnų gausumas, biologinės ir cheminės savybės neplynose pušynų kirtavietėse
Other Title: Abundance, biological and chemical features of calamagrostis epigeyos and c. arrundinacea in the shelter-wood cutting of pine forests
Is part of: Žemės ūkio mokslai. , 2013, t. 20, nr. 2
Extent: p. 111-121
Date: 2013
Keywords: Atvejiniai kirtimai;Calamagrostis epigeyos, C. arrundinacea;Makroelementai;Pušynai;Shelter-wood cuttings;Calamagrostis epigeyos, C. arrundinacea;Macronutrients;Pine forests
Abstract: Lietuvos pušynuose plačiai pradėjus taikyti supaprastintus atvejinius kirtimus, kirtavietėse po pirmojo kirtimo atvejo dažnai išplinta lendrūnai (Calamagrostis epigeyos (L.) Roth ir C. arrundinacea (L.) Roth). Šio darbo tikslas – ištirti smiltyninio ir miškinio lendrūnų gausumo, morfometrinių savybių kitimą po supaprastintų atvejinių kirtimų pušynuose bei cheminę elementinę jų antžeminės ir požeminės dalių sudėtį. Tyrimai atlikti 2011–2012 m. Jonavos miškų urėdijoje. Pušynuose buvo atrinktos kirtavietės, kuriose pirmasis supaprastinto atvejinio kirtimo atvejis vykdytas 2004, 2006, 2008 ir 2010 m. Kirtavietėse buvo nustatytas smiltyninio ir miškinio lendrūnų projekcinis padengimas (procentais), antžeminės ir požeminės dalies masė, išmatuoti ūglių, žiedynų bei lapų parametrai, taip pat atlikta jų požeminės ir antžeminės dalių cheminės sudėties (N, P, K, Ca ir Mg) analizė. Nustatyta, kad atvejinėse kirtavietėse susiformavo retesni smiltyninio lendrūno sąžalynai, tačiau antžeminės ir požeminės jo dalies masė buvo didesnė nei miškinio lendrūno. Tai lėmė stambesni smiltyninio lendrūno ūgliai ir šakniastiebiai. Tankiausi tiek smiltyninio, tiek miškinio lendrūnų sąžalynai susiformavo 3–4 metų kirtavietėse, o 7–6 metų kirtavietėse lendrūnų tankumas bei ūglių dydis sumažėjo. Smiltyninio lendrūno požeminė dalis susiformavo vėliau nei miškinio lendrūno. Senesnėse kirtavietėse tiek smiltyninio, tiek miškinio lendrūnų požeminės dalies masė buvo 2 kartus didesnė negu antžeminės dalies. Smiltyninis lendrūnas antžeminėje dalyje sukaupė daugiau makroelementų nei miškinis lendrūnas. Tiek smiltyninio, tiek miškinio lendrūnų pelenų kiekis buvo didesnis požeminėje dalyje
Since simplified shelter-wood cuttings were widely applied in Lithuanian pine forests, Calamagrostis epigeyos (L.) Roth and C. arrundinacea (L.) Roth often spread in cutting sites after the first case shelter-wood cuttings. The aim of this work was to study the change of abundance and morphometric features, as well as the chemical elemental composition of underground and overground parts of both Calamagrostis epigeyos and C. arrundinacea after simplified shelter-wood cuttings in pine forests. The study was accomplished in the Jonava Forest State Enterprise in 2011–2012. Cutting sites were chosen in pine forests where the first case of simplified logging was done in 2004, 2006, 2008 and 2010. The projection cover (in percent), number of shoots, mass of underground and overground parts were determined; heights of shoots and inflorescences, lengths and widths of leaves were estimated for Calamagrostis epigeyos and C. arrundinacea in the cutting sites. Analysis of N, P, K, Ca and Mg was performed in overground and underground parts of both Calamagrostis epigeyos and C. arrundinacea. It was determined that sparser overgrowth of Calamagrostis epigeyos was formed in shelter-wood cutting sites, but the mass of its underground and overground parts was larger in comparison to that of Calamagrostis arrundinacea. The densest overgrowth of both Calamagrostis epigeyos and C. arrundinacea has formed within 3–4 years. The density and size of shoots of Calamagrostis in 6–7 years old cutting sites have decreased. The underground part of Calamagrostis epigeyos has formed later compared to Calamagrostis arrundinacea. The mass of underground parts of both Calamagrostis epigeyos and C. arrundinacea was twice larger than the mass of their overground parts in older cutting sites. Calamagrostis epigeyos has accumulated more macronutrients in the overground part in comparison to Calamagrostis arrundinacea. The ash amount was higher in the underground parts of both Calamagrostis
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/86309
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

26
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

6
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.