Dirbtinės sausros poveikis eglyno ekosistemai: dirvožemio, gyvosios dirvožemio dangos, medžių būklės ir nuokritų pokyčiai

Abstract

Dirbtinės sausros poveikis dirvožemio savybėms, gyvajai dirvožemio dangai ir medžių būklei tirtas kiškiako- pūstiniame (Piceetum omlidosa) 40 m. amžiaus eglyne. Šiam tikslui pasiekti 2003 m. įrengtas dirbtinės sausros ekspe-rimentas: po medžių lajomis kritulių sulaikymui pastatyti dvišlaičiai polietileniniai stogai. Tyrimai atlikti trimis pakar-tojimai, praėjus 0,5-1,5 metams nuo sausros eksperimento pradžios. Nustatyta, kad sausros paveiktame eglyne statistiškai patikimai sumažėjo organinio dirvožemio sluoksnio drėg- nis, drėgnio pokyčiai nustatyti ir viršutiniuose mineralinio dirvožemio sluoksniuose (iki 40 cm gylio). Organiniame ir viršutiniame mineraliniame dirvožemio sluoksniuose (iki 10 cm) nustatytas tik nežymus dirvožemio pH pokytis ir didesnės NH4-N bei mineralinio azoto koncentracijos. Organinės C koncentracijos nepakito. Dirvožemio mikrobiotos gausumas organiniame ir viršutiniame mineralinio dirvožemio sluoksnyje sumažėjo apie 1,5-2 kartus. Praėjus pusei metų nuo eksperimento pradžios, gyvosios dirvožemio dangos padengimas buvo apie 10 kartų mažesnis, o po 1,5 metų gyvoji dirvožemio danga sausros paveiktuose bareliuose beveik sunyko. Dėl sausros padidėjo vidutinė lajų defoliacija, mažesniu laipsniu 1-2 Krafto klasių medžiai, t. y. jie išliko geresnės būklės. Medžių nuokritų kiekis padidėjo iki 1,5-2 kartų