Lietuvos jėzuitų vaidmuo naujienų perdavimo procese XVIII a

Abstract

XVII a. pabaigoje Anglijoje ir Olandijoje pastebimos naujos kultūrinės tendencijos ženklino Apšvietos1 epochos pradžią. Apšvietos sąjūdis skatino žmones šviestis, tobulėti, ugdyti mąstymą, kvietė praktinei veiklai2. Nuo XVIII a. 4-ojo dešimtmečio ir Lietuvoje po truputį pradėjo plisti Apšvietos epochos idėjos, brendo permainų atmosfera, prasidėjo įvairiapusis krašto modernizavimas. Pasikeitimai vienoje srityje skatino pokyčius kitose gyvenimo srityse. Konservatyvią ir racionalaus mąstymo stokojančią XVIII a. pradžios visuomenę modernizuojančių veiksnių buvo keletas. Vienas iš jų - atsiradęs ir nuolat augantis informacijos poreikis. Atviriausi naujoms idėjoms buvo didikai ir vienuolių ordinai. Jie palaikė nuolatinius ryšius su Vakarų Europa, buvo aktyvūs visuomeniniame gyvenime, turėjo finansines galimybes gauti tai, ko negalėjo daugelis bajorų, stengėsi žinoti daugiau už kitus ir taip valdyti padėtį. Tuo metu miestiečių luomas Lietuvoje buvo nežymus ir neįtakingas. Bajorai savo išsilavinimu ir akiračio plėtra rūpinosi patys arba tuo rūpinosi jėzuitai, iki pijorų atsikraustymo turėję švietimo monopolį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šio straipsnio tikslas - atskleisti ir įvertinti jėzuitų indėlį kuriantis žiniasklaidos sistemai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII amžiuje. Daugiausia dėmesio bus skiriama Vilniaus akademijos profesoriaus Jono Pošakovskio3 rengtiems teminiams kalendoriams