The theoretical framework of factors influencing the pedagogical decision-making
| Author |
|---|
Škėrienė, Sandrita |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2018 | 131 | 3 | 5 | 25 |
The paper is based on the analysis and synthesis of scientific literature with the aim to disclose the peculiarities of pedagogical problem-solving as well as decision-making. It highlights the complexity of pedagogical decision-making. Most research of pedagogical decision- making concentrates on various constituents and psychological factors that are directly related to the features of teachers’ personality. Some research of pedagogical decision-making focuses on the process of decision-making. Trying to answer the research question, this paper attempts to reveal the main groups of factors that influence the pedagogical decision-making. The theoretical framework, which is based on the insights concerning the pedagogical decision- making factors, is presented.
Probleminių situacijų, problemos sprendimų ir procesų pobūdis lemia žmonių sprendžiamų problemų įvairovę (Jonassen, 1997). Nors problemų sprendimo ir jų proceso apibrėžimai skiriasi, atsižvelgiant į susiformavusias tyrimų tradicijas (Herde, Wustenberg ir Greiff, 2016; Guss, Tuason ir Orduna, 2015; Funke, 2014), mokslininkai sutaria, kad sprendimų priėmimas, kaip problemų sprendimo proceso sudėtinė dalis, yra konkreti veikla, sutelkta į problemos pasirinkimą (Funke,2014; Perkins, 2009; Galloti, 2002; Jonassen, 1997, 2011). Spręsdamas problemą ir siekdamas nustatyti problemos pobūdį ir galimus sprendimus, problemos sprendėjas įtraukiamas į „pokalbį su problema“ (Raven, 2000, p. 479). Tai išryškina ne tik vidinių ir išorinių problemos sprendimo veiksnių (Jonassen, 2011), bet ir požiūrių, motyvacijos ir emocijų svarbą (Jonassen, 1997; Funke, 2014) sprendžiant problemas. Sprendimų priėmimo teorijos neretai pabrėžia pasirinkimo analitinius procesus (de Martino, 2006) ir remiasi kognityviniais procesais, kurie ignoruoja sąveiką su kitomis psichinėmis funkcijomis (Funke, 2014). Pedagoginių sprendimų priėmimas suteikia galimybę atrasti subtilią mokytojų gebėjimų sąveiką. Akcentuojant mokytojo siekius mokyti remiantis savo širdimi ir protu, intuityviai jaučiant, kaip kintančiomis aplinkybėmis elgtis su mokiniu – unikalia asmenybe ir besimokančiųjų grupės nariu (van Manen, 2008), išryškinamas pedagoginių sprendimų priėmimo reikšmingumas ugdymo teorijai ir praktikai. Mokymasis, kaip cikliškas ir nuolatinis procesas (Poulou ir Norwich, 2002), atspindi nuolatinį pokyčių, derybų, uždavinių su daugybe kintamųjų ir atsakymų į juos ieškos procesą (Freeman, 1989). Taigi, mokymo sudėtingumas, priklausomas nuo esamų aplinkybių, reikalauja iš mokytojo daugybės spontaniškų sprendimų (Osam ir Balbay, 2004; van Manen, 1995). Kadangi pedagoginis sprendimų priėmimas vyksta „čia ir dabar“, jo negalima sugrąžinti atgal (Aho et al., 2010), – visa tai skatina mokslininkus tirti, kokie veiksniai lemia mokytojų sprendimo priėmimą. [...]