Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/85445
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)
Author(s): Vaikasas, Saulius
Title: Nešmenų sulaikymo Nemuno baseino upių slėniuose analizė
Other Title: Sediment retention in the floodplain areas of theNemunas and analysis to increase it
Is part of: Vandens ūkio inžinerija. , Nr. 32 (52) (2007)
Extent: p. 117-123
Date: 2007
Keywords: Erozija ir sedimentacija;Nemuno žemupio upių baseinas;Nešmenų sulaikymas;Erosion and sedimentation;Hydraulic measures;Nemunas watershed;Sediment retention
Abstract: Preliminari Nemuno upės slėnių ir jos deltos naudinga nešmenų sulaikymo geba bei vandens apsivalymas natūraliuose periodiškai užliejamuose upės slėniuose apskaičiuotas remiantis natūriniais tyrimais, nešmenų dinamikos modeliavimu ir topografiniais planais bei literatūros duomenimis. Tiriamosios upės baseino slėniai buvo padalyti į vientisas dalis ir kiekvienai jų nustatoma skendinčiųjų nešmenų sulaikymo geba. Apskaičiuota, kad nuo lietuviškosios upės baseino dirvų dalies kasmet eroduojama apie 4830000 t dirvožemio. Didžioji šio eroduoto grunto dalis akumuliuojama žemės paviršiaus lomose, raguvose ir įdubose, tačiau apie 5 % patenka į griovius bei paviršinius vandenis ir nešama Kuršių marių link smulkių skendinčiųjų nešmenų pavidalu. Skaičiuojant nustatyta, kad apie 15-23 % visų Nemuno baseino upėmis pernešamų skendinčiųjų nešmenų gali nusėsti melioracijos grioviuose ir ant smulkių upokšnių šlaitų bei dugno, 10-17 % sulaikoma Kauno HE tvenkinyje, dar apie 15-24 % - Nemuno deltoje ir didžiausių upės intakų periodiškai užliejamose pievose. Todėl tik apie 100000-2150000 t, arba 32-38 %, minimų nešmenų pasiekia Kuršių marias. Šis kiekis gali būti reguliuojamas hidrotechninėmis aplinkosaugos nuo biogeninės taršos priemonėmis. Straipsnyje taip pat aptariamos įvairios hidrotechninės sedimentacijos upių slėniuose didinimo priemonės ir jų pritaikymo Nemuno deltoje efektyvumas
The useful effect of self-purification of water-courses and what natural floodplains can have on sediment retention and water quality has been investigated in the River Nemunas. The investigated floodplain areas were divided into sections for evaluation of their sediment retention value. Due to the erosion of the soil surface about 4830000 t of ground particles was lost each year in the Lithuanian territory of the Nemunas watershed. Some of the amount is deposited on the soil surfaces gullies and sinks, but less than 5 % is mixed with sediments of river-beds and transported like small-suspended sediments into the Curonean Lagoon. Amounts of suspended sediments transported and deposited in the valley and floodplains of Lithuanian part of Nemunas watershed was calculated. It was established that about 15-23 % of this amount can be deposited on the bottom and slopes of drainage channels and rivulets. Approximately 10-17 % is retained in the pond of Kaunas Hydropower Station, and about 15-24 % is deposited in the inundated floodplains of the Nemunas Delta and wetland areas of its main tributaries. Thus, only about 100000-2150000 t or 3-38 % can be carry and is deposited in the Curonean estuary area/year. Hydraulic sediment retention measures and pollution reduction possibilities are discussed in the paper also
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/85445
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.57 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

34
checked on Dec 11, 2019

Download(s)

6
checked on Dec 11, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.