Kiaulių komplekso veiklos įtaka Šušvės užterštumui bendruoju azotu
| Date |
|---|
2007 |
Pastaruoju metu pasaulyje gyvulininkystės įmonių plėtra orientuojasi į pajėgumo didėjimą, nes didelėse gyvulininkystės įmonėse lengviau diegti našesnius ir ekonomiškesnius įrenginius, automatizuoti technologinius procesus ir taip sumažinti gamybos savikainą. Be to, didelėse įmonėse galima įdiegti pažangias darbų organizavimo ir kontrolės, darbų saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemas. Tačiau tokios gyvulininkystės įmonės dėl didelės gyvulių koncentracijos vienoje vietoje aplinkai kelia didesnį pavojų negu maži ūkiai. Įmonėje, per metus išauginančioje apie 25,0 tūkst.vnt. mėsinių bekonų, kasmet susikaupia po 58,0 tūkst.m3 organinių trąšų (srutų, skystojo dumblo ir tirštosios mėšlo frakcijos), kuriose yra vidutiniškai 80,2 t azoto. Susikaupiančios organinės trąšos dažniausiai skleidžiamos tuose pačiuose plotuose, todėl labai svarbu subalansuoti tręšimo normas su paimamu su derliumi trąšų kiekiu, kad mažiau jų būtų išplaunama į aplinką. Tyrimai atlikti 2001-2006 m. Radviliškio r. Šiaulėnų seniūnijoje esančios gyvulininkystės įmonės UAB „Litpirma” (iki 2005 m. UAB „Šiaulėnai”) tręšiamame organinėmis trąšomis Šušvės upės baseine. Šiame straipsnyje pateikiamos bendrojo azoto koncentracijos ir jo kiekiai, patenkantys iš įmonės į baseiną, ištekančio iš laukų drenažo vandenyje bei Šušvės upėje (11,6 km atstumu nuo kiaulių auginimo įmonės). Tiriamoje Šušvės atkarpoje į upę drenažu patenka biologiškai valytos nuotekos iš Šiaulėnų miestelio ir organinėmis trąšomis tręšiamų plotų. Iš viso į upę patenka vidutiniškai 11,8 t azoto, iš to sk. 4 % (0,49 t) yra miestelio nuotekose, o pagrindinė dalis (96 %, arba 11,3 t) - drenažo vandenyje, atitekančiame iš tręšiamų žemdirbystės laukų.
Iš tręšiamų organinėmis trąšomis plotų kasmet drenažu į Šušvę patenka nuo 2,73 iki 15,8 t azoto (nuo 3,75 iki 21,75 kg ha-1), tai sudaro nuo 2,9 iki 16,6 % patenkančio į laukus kiekio. Azoto koncentracijų dinamika tiek upėje, tiek drenažo išleistuvuose yra sezoniško pobūdžio - žiemą (12-03 mėn.) koncentracijos buvo didesnės, o šiltuoju laikotarpiu (04-11 mėn.) - mažesnės. Šušvės užterštumas bendruoju azotu tiek aukščiau, tiek žemiau kiaulių auginimo įmonės veiklos arealo per tiriamąjį laikotarpį (2001-2006 m.) beveik visada buvo didesnis už ribinį (2 mg l-1) ir svyravo nuo 1,2 iki 12,0 mg l-1. Dėl kiaulių auginimo įmonės veiklos ir intensyvios žemdirbystės Šušvės upėje (11,6 km atstumu nuo įmonės) azoto teršalų nuotėkis padidėja nuo 14,9 iki 29,3 %. Tai rodo, kad upėje vykstantys savaiminio apsivalymo procesai nėra pakankamai intensyvūs, kad tokioje upės atkarpos dalyje būtų visai neutralizuota tarša iš tokio dydžio kiaulių auginimo įmonės.
Every year from 2.73 to 15.8 t of nitrogen (from 3.75 to 21.75 kg ha-1), which accounts for 2.9-16.6 % of the amount imported into fields, come to the Šušvė by drainage from the areas fertilized with organic fertilizers. The dynamics of nitrogen concentrations both in the river and in the drainage outlet is of a seasonal nature: in winter (January - March) concentrations were higher and in warm season (April - November) - lower. The Šušvė pollution by total nitrogen both above and below the pig complex activities range during the research period (2001-2006) almost all the time was exceeding the limit (2 mg l-1) and ranged within 1.2-12.0 mg l-1. Due to the pig complex activities and intensive agriculture carried out the runoff of nitrogen pollutants increases from 14.9 to 29.3 % in the Šušvė river (at a distance of 11.6 km from the complex). This proves that the processes of spontaneous purification are not intensive enough to have the pollution form such size pig complex neutralized completely in this particular section of the river.
Recently the development of animal husbandry enterprises all over the world is focused on capacity increase as larger animal husbandry enterprises are more successful in implementing more productive and cost-efficient equipment, automation of technological processes and reduction of production costs. In addition, it is possible to implement more advanced work organization and control, safety at work and environmental management systems in larger enterprises. However, large-scale animal farms cause a higher risk to the environment compared with small ones due to high animal concentration in one location. A pig husbandry complex producing about 25.0 thou fattening pigs per year as well yields an annual amount of 56.0 thou m3 of organic fertilizers (liquid manure, slurry and solid manure), which accumulates 80.2 t of nitrogen on average. The accumulated organic fertilizer is commonly used on the same land areas, therefore, it is very important to balance fertilizer rates with the amount of fertilizers exported together with the yield in order to reduce leaching into the environment. The research was made in the Šušvė river basin fertilized with organic fertilizer in the vicinity of a pig complex UAB "Litpirma" (UAB "Šiaulėnai" before 2005), Šiaulėnai local administration, Radviliškis D, in 2001-2006. This article presents total nitrogen concentrations and its amounts leaching from the complex to the basin, in the field drainage water and the Šušvė river (at a distance of 11.6 km from the pig complex). In the investigated Šušvė section biologically treated waste water from Šiaulėnai township and the areas fertilized with organic fertilizers come into the river. In total 11.8 t of nitrogen come into the river, of which 4 % (0.49 t) come from the township's waste water and the rest major part (96 % or 11.3 t) is the drainage water coming from fertilized agricultural fields.