Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/85396
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)
Author(s): Steponavičius, Albertas;Misevičienė, Stefanija
Title: Paviršinių nuotekų tyrimai mėsos perdirbimo įmonės teritorijoje
Is part of: Vandens ūkio inžinerija. , Nr. 29 (49) (2006)
Extent: p. 27-33
Date: 2006
Keywords: Monitoringas;Paviršinės nuotekos;Tarša;Valymo efektyvumas
Abstract: Straipsnyje pateikiama naujai pastatytos įmonės - ŽŪKB "Krekenavos mėsa" galvijų ir kiaulių skerdyklos - teritorijoje susikaupiančių paviršinių nuotekų taršos ir jų valymo įrenginiuose efektyvumo tyrimai. Paviršinio (lietaus) nuotėkio kiekis nustatytas atlikus natūrinius įmonės dangų plotų matavimus. Nustatyta, kad įmonės 10,6 ha ploto teritorijos1,5 ha plotas užstatytas pastatais, 1,9 ha plote nutiesti asfaltuoti keliai, o 7,2 ha plote įrengtos žaliosios vejos. Kiekvienai teritorijos dangai priklausomai nuo iškrintančių kritulių kiekio taikant diferencijuotus nuotėkio koeficientus, apskaičiuoti nuotekų kiekiai, pagal kuriuos sudaryta priklausomybė bendram nuo įmonės teritorijos nutekančių nuotekų kiekiui apskaičiuoti. Nuotekų taršos rodikliai ir tyrimų dažnis nustatyti laikantis paviršinio vandens monitoringo vykdymo reikalavimų, ištirta nuotekų taršos dinamika įmonės valymo įrenginiuose. Nustatyta, , kad įmonės teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų pagrindinis taršos rodiklis, apibūdinantis valymo poreikį, yra skendinčiosios medžiagos. Apvalius nuotekas valymo įrenginiuose, vidutinė tarša skendinčiosiomis medžiagomis nuo 31,44 mg/l sumažėjo iki 8,67 mg/l ir buvo mažesnė už didžiausią leidžiamą koncentraciją (15,0 mg O2/l). Tirtas vidutinis skendinčiųjų medžiagų kiekis Upytės upelyje siekia iki 17,55 mg/l. Pagal šį rodiklį į upelį išleidžiamų nuotekų tarša 50,6% mažesnė už upelio foninę taršą. Tiriamuoju laikotarpiu didžiausias paviršinių nuotekų užterštumas organiniais teršalais buvo iki 12,27 mg O2/l, bendruoju azotu - iki 3,59, o bendruoju fosforu - iki 0,145 mg/l. Kadangi šių teršalų koncentracijos nuotekose mažos ir nepažeidžia aplinkosaugos reikalavimų, nuotekas galima išleisti į atvirus vandens telkinius nevalytas
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/85396
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml6.31 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

56
checked on Mar 31, 2020

Download(s)

16
checked on Mar 31, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.