Paviršinių nuotekų tyrimai mėsos perdirbimo įmonės teritorijoje

Abstract

Straipsnyje pateikiama naujai pastatytos įmonės - ŽŪKB "Krekenavos mėsa" galvijų ir kiaulių skerdyklos - teritorijoje susikaupiančių paviršinių nuotekų taršos ir jų valymo įrenginiuose efektyvumo tyrimai. Paviršinio (lietaus) nuotėkio kiekis nustatytas atlikus natūrinius įmonės dangų plotų matavimus. Nustatyta, kad įmonės 10,6 ha ploto teritorijos1,5 ha plotas užstatytas pastatais, 1,9 ha plote nutiesti asfaltuoti keliai, o 7,2 ha plote įrengtos žaliosios vejos. Kiekvienai teritorijos dangai priklausomai nuo iškrintančių kritulių kiekio taikant diferencijuotus nuotėkio koeficientus, apskaičiuoti nuotekų kiekiai, pagal kuriuos sudaryta priklausomybė bendram nuo įmonės teritorijos nutekančių nuotekų kiekiui apskaičiuoti. Nuotekų taršos rodikliai ir tyrimų dažnis nustatyti laikantis paviršinio vandens monitoringo vykdymo reikalavimų, ištirta nuotekų taršos dinamika įmonės valymo įrenginiuose. Nustatyta, , kad įmonės teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų pagrindinis taršos rodiklis, apibūdinantis valymo poreikį, yra skendinčiosios medžiagos. Apvalius nuotekas valymo įrenginiuose, vidutinė tarša skendinčiosiomis medžiagomis nuo 31,44 mg/l sumažėjo iki 8,67 mg/l ir buvo mažesnė už didžiausią leidžiamą koncentraciją (15,0 mg O2/l). Tirtas vidutinis skendinčiųjų medžiagų kiekis Upytės upelyje siekia iki 17,55 mg/l. Pagal šį rodiklį į upelį išleidžiamų nuotekų tarša 50,6% mažesnė už upelio foninę taršą. Tiriamuoju laikotarpiu didžiausias paviršinių nuotekų užterštumas organiniais teršalais buvo iki 12,27 mg O2/l, bendruoju azotu - iki 3,59, o bendruoju fosforu - iki 0,145 mg/l. Kadangi šių teršalų koncentracijos nuotekose mažos ir nepažeidžia aplinkosaugos reikalavimų, nuotekas galima išleisti į atvirus vandens telkinius nevalytas