Melioracijos sistemų naudojimas vykstant regioninei žemės ūkio specializacijai

Abstract

Atkūrus nuosavybės teisę į žemę, o vėliau ir dalį melioracijos statinių atidavus žemės savininkams, žemės naudojimo intensyvumas keičiasi. Mažiau palankiose ūkininkauti Lietuvos vietose, kur žemė anksčiau buvo melioruota, dabar ji nėra intensyviai naudojama žemės ūkyje. Yra vietų, kur drenažo sistemos susidėvėjusios, jų būklė prasta. Tolesnis tokių sistemų atnaujinimo darbų finansavimas iš valstybės biudžeto dotacijų yra ekonomiškai neefektyvus, nes palyginti didelių investicijų atsiperkamumas labai mažas. 2000-2006 m. žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos programos nuostatose teigiama, kad keičiantis melioracijos infrastruktūrai būtina parengti priemones, kurios sudarytų prielaidas racionaliai, gamtines sąlygas atitinkančiai regioninei žemės ūkio specializacijai. Prieš priimant naująjį Melioracijos įstatymą, visiems valstybei priklausantiems melioracijos statiniams valdyti buvo naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Pasikeitus valstybės disponuojamo melioracinio turto vertei, turi keistis ir nusistovėjusi melioracijos darbų finansavimo tvarka. Melioracijos darbų finansavimas pirmiausia turėtų remtis ekonominiais kriterijais. Remiantis atlikta situacijos analize, pateikti valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų melioracijai, skirtų savivaldybėms, skirstymo scenarijai. Scenarijuose įvertinami regioniniai žemės ūkio subjektų pajamingumo skirtumai, kuriuos nulemia žemės našumo balų padidėjimas dėl sausinimo ir apleistos bei nenaudojamos žemės ūkyje žemės plotai rajonuose. Modeliuojant rajonų finansavimo rezultatus pa- gal pateiktą valstybės biudžeto lėšų regioninio skirstymo metodiką, aptariami bazinio finansavimo indeksų pokyčiai