Drenažo nuotėkio reguliavimo įtaka aplinkai ir pasėlių derliui

Abstract

Tirti klausimai susiję su žmogaus veiklos poveikio aplinkai mažinimu ir racionalesniu vandens išteklių naudojimu. Tyrimai atlikti 1998-2005 m. Klaipėdos r. ir LŽŪU Vandens ūkio instituto Lauko bandymų skyriuje (Kėdainių r.). Analizuotas drenažo veikimo periodiškumas įvairaus vandeningumo metais, dirvožemio vandens lygiai, patvankos drenažo tinkle susidarymo ir slūgimo eiga, auginamų augalų derlius ir kokybiniai rodikliai, taip pat cheminių medžiagų išplovimas drenomis. Drenažo nuotėkiui reguliuoti tinka neryškaus reljefo plotai, kur ant mažiau laidžių vandeniui gruntų yra lengvesnės mechaninės sudėties viršutiniai sluoksniai. Nuotėkis reguliuotas specialia įranga, reguliuojant drenažo veikimo intensyvumą ir cheminių elementų išplovimą iš dirvožemio. Pavasarį reguliuojant nuotėkį sausais ir vidutinio drėgnumo metais projektinė patvanka susidarė 50 % atvejų, patvanka drenažo tinkle buvo 22-47 paras, sulaikytas nuotėkis siekė 5 mm ir priklausė nuo klimato sąlygų ir auginamų augalų. Tvenkiant drenažą, kai DVL yra 0,5 m ir žemiau nuo žemės paviršiaus, vandens slūgis tarpdrenyje mažai keičiasi. Drenažo nuotėkio reguliavimas iš dalies darė poveikį žieminių kviečių derliui, - tarp derliaus kokybinių rodiklių ir nuotolio nuo patvankos nustatytas vidutinis ir stiprus koreliacinis ryšys. Cheminių elementų koncentracija per metus variantų drenažo vandenyje nedaug skyrėsi ir buvo nenuosekli. Didesnė N-NH4 koncentracija šiltuoju laikotarpiu nustatyta tvenkiamo drenažo stovinčiame vandenyje. Tarp sulaikytų biogeninių elementų ir nuotėkio aukščio bei kritulių nustatytas vidutinis ir stiprus tiesioginis tiesinis ryšys. Reguliuojamoje drenažo sistemoje pagrindinių augalų maisto elementų buvo išplauta 37% ir 50% mažiau