Azoto ir fosforo koncentracijų kaita žemės ūkio veikiamuose upeliuose

Abstract

Žemės ūkyje taršos šaltiniai yra išsklidę didelėje teritorijoje, todėl neatliekant specialių stebėjimų taršą sunku pastebėti. Straipsnio autoriai nuo 1995 m. pagrindinėse Lietuvos geografinėse srityse tiria, kaip keičiasi vandens kokybė kintant gamtinėms sąlygoms ir ūkininkavimo praktikos reikalavimams. Lyginta trijų žemės ūkio taršos baseinų upelių vandens kokybė: Graisupio (Lietuvos vidurio lyguma), Vardo (Baltijos aukštumos, Rytų Lietuva) ir Lyženos (Žemaičių aukštuma, Vakarų Lietuva). 1996–2005 m. vidutinis metinis nuotėkis Graisupio, Vardo ir Lyženos upeliuose buvo atitinkamai 167, 241 ir 200 mm. Vidutinė svertinė bendrojo azoto koncentracija upelių vandenyje siekė atitinkamai 8,0, 5,3 ir 2,4 mg l-1. Vidutinė svertinė bendrojo fosforo koncentracija buvo atitinkamai 157, 88 ir 106 µg l-1. Nustatyta teigiama koreliacija tarp metinės azoto koncentracijos Graisupio up. vandenyje ir kritulių kiekio, neigiama koreliacija tarp azoto koncentracijos upelio vandenyje ir nuotėkio koeficiento bei tarp fosforo koncentracijos upelio vandenyje ir kritulių kiekio. Nustatyta fosforo koncentracijos Vardo upelio vandenyje neigiama koreliacija su kritulių kiekiu, nuotėkio koeficientu ir upelio nuotėkiu, taip pat neigiama koreliacija tarp bendrojo azoto koncentracijos Lyženos upelio vandenyje ir oro temperatūros. Šis tyrimas parodė, kad skirtingose Lietuvos gamtinėse geografinėse teritorijose gamtiniai veiksniai turi skirtingą įtaką azoto ir fosforo koncentracijos kaitai žemės ūkio veiklos veikiamuose upeliuose. Gana silpnas upelių vandens kokybės ir gamtinių veiksnių koreliacinis ryšys rodo, kad azoto ir fosforo koncentracijoms upelių vandenyje turi įtakos ir kiti veiksniai. Nustatyta tirtų upelių vandens kokybės priklausomybė nuo ariamosios žemės dalies baseine rodo, kad žemės naudojimo intensyvumas taip pat veikia upelių vandens kokybę. Norint įvertinti žemės naudojimo poveikį, reiki

Pollution sources in agriculture are outspread within a large area, therefore sometimes it is difficult to distinguish it without special observations. Since 1995, our institute has been carrying out investigations on the changes in surface water quality in different Lithuanian geographical regions depending on the variation of natural and agricultural conditions. Reasons of water quality changes in three agricultural catchments of the Graisupis (Lithuanian Middle Plain), the Vardas (Baltic Upland, Eastern Lithuania) and the Lyžena (Samigitian Upland, Western Lithuania) are analysed. The mean water runoff was 167, 241 ir 200 mm in the Graisupis, the Vardas and the Lyžena streams respectively during the period of 1996–2005. The mean total N concentration ranged from 8.0, 5.3 and 2.4 mg l-1 respectively and phosphorus oncentration was 157, 88 and 106 µg l-1 respectively. Positive correlation was found between yearly nitrogen (Ntotal and NO3-N) concentration in the Graisupis stream water and precipitation and the negative one was observed between nitrogen concentration in stream water and specific stream water runoff. Negative correlation occurs between total phosphorus concentration in the Graisupis stream water and the amount of precipitation, too. No correlation was established between the Vardas stream water nitrogen concentration and precipitation, temperature or water runoff. Some correlation exists between Ptotal concentration in stream water and precipitation, as well as water runoff and temperature. Only weak correlation was found between Ntotal concentration and air temperature in the Lyžena catchment. Other natural factors do not show any correlation. Current investigations show that natural factors have different impact on water quality in agricultural catchments located in different Lithuanian natural-geographical regions. Rather weak correlation between stream water quality and nature factors shows that other than natural factors regulate ni