Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/85254
Type of publication: Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Mechanikos inžinerija / Mechanical Engineering (T009)
Author(s): Lukošiūnas, Kęstutis
Title: Ražieninės dirvos purenimo būdų įtaka atsėliuojamų varpinių javų derliui
Other Title: Stubble tillage effects on yield of repeatedly reseeded cereals
Is part of: Žemės ūkio inžinerija. , [T.] 37, Nr. 4 (2005)
Extent: p. 5-15
Date: 2005
Keywords: Purenimas;Derlius;Grūdai;Šiaudai;Tillage;Yield;Grain;Straw
Abstract: 2002-2005 metais lengvo priemolio dirvoje tirta varpinių javų atsėliavimo (vasariniai miežiai – žieminiai kviečiai – žieminiai kviečiai – vasariniai miežiai) ir penkių skirtingų dirvos purenimo metodų (minimalus purenimas ražieniniu kultivatoriumi; minimalus purenimas lėkštinėmis akėčiomis; minimalus purenimas vertikaliais rotoriais; tiesioginė sėja; tradicinis purenimas verstuviniu plūgu) įtaka varpinių javų grūdų bei šiaudų derliui, derliaus struktūrai ir biometriniams rodikliams. Smulkintais priešsėlio šiaudais padengta ražiena sėjai buvo ruošiama rudenį. Esminiai grūdų derliaus skirtumai tarp purenimo variantų išryškėjo tik 2005 metais. Didžiausias vasarinių miežių derlius gautas artoje dirvoje – vidutiniškai 5,3 t/ha. Taikant variantus, kai minimaliai lėkštinėmis akėčiomis ir ražieniniu kultivatoriumi purenta dirva, grūdų prikulta vidutiniškai 19,4 %, o supurenus vertikaliais rotoriais ir nepurenant – 26,8 % mažiau, negu suarus. Vidutiniais 2002-2005 metų duomenimis esminių skirtumų tarp javų grūdų derliaus nenustatyta, stabiliausias jis buvo minimaliai ražieniniu kultivatoriumi ir lėkštinėmis akėčiomis purentuose variantuose. Tarp purenimo variantų statistiškai patikimai nesiskyrė ir šiaudų derlius, tačiau kas metai pastebima šiaudų derliaus didėjimo tendencija. Žieminių kviečių šiaudų derlius atsėliuojant padidėjo vidutiniškai 27,7 %, o vasarinių miežių – 24,1 %. Purenimo būdų įtaka javų derliaus struktūrai ir biometriniams rodikliams nežymi. Sėjant žieminius kviečius didesnis produktyvių varpų skaičius (LSD05 = 61,2 vnt/m2) buvo ražieniniu kultivatoriumi bei lėkštėmis supurentoje dirvoje, o daigų skaičius mažesnis (LSD05 = 36,8 vnt/m2) – sėjant vasarinius javus nepurentoje dirvoje
In 2002-2005, in light clay loam soil, the effect of reseeding cereals (summer barley, winter barley, winter wheat, summer wheat) and of five different tillage methods (minimal tillage by stubble cultivator, minimal tillage by disc harrow; minimal tillage by vertical rotors; direct sowing; conventional tillage by plough) on the yield of cereals grain and straws and on the yield structure elements and biometrical features was investigated. Stubble, covered by chopped straws of reseeding cereals, was prepared for sowing in autumn. Significant differences of grain yield between tillage treatments showed up only in 2005. The greatest yield of summer barley was received in tilled soil – approximately 5.3 t/ha. Using minimal disc furrow and stubble cultivator tillage, the grain yield was 19.4 %, and in vertical rotor tillage and untilled treatments – 26.8 % smaller, then one of conventional tillage. According the average data of the year 2002-2005, there were no statistical differences between the grain yield. The most stable yield was in treatments of minimal stubble cultivator and disc furrow tillage
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/85254
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.25 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

32
checked on Dec 11, 2019

Download(s)

6
checked on Dec 11, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.