Fosforo išplovimo tyrimai skystuoju mėšlu tręšiamuose sėjomainos laukuose
| Date |
|---|
2003 |
Atlikti tyrimai leidžia nustatyti skystojo mėšlo paskleidimo laiko poveikį fosforo išplovimui intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis. Auginant cukrinius runkelius,su skystuoju mėšlu ir mineralinėmis trąšomis į dirvą pateko 33,1 kg/ha fosforo, auginant miežius, 16,9, vasarinius rapsus, - 14,5 kg/ha. Daugiausia fosforo netenkama su augalų derliumi:pirmaisiais tyrimų metais vidutiniškai 22,0, antraisiais - 14,3, trečiaisiais - 13,6, ketvirtaisiais - 21,4 kg/ha. Nustatyta, kad fosforo išplovimą lemia krituliai(r=0,58), tręšimas (I variante r=0,68, II variante r=0,96, III variante r=0,94),tip pat į bandymų lauką patekęs visas fosforo kiekis (I variante r=0,56, II variante r=0,86, III variante r=0,54). Trešiant skystuoju mėšlu, fosforo drenomis daugiausia išnešama variante, kuris tręšiamas rudenį, - vidutiniškai 0,31 kg/ha. Tręšiant pavasarį, fosforo drenomis išnešta 28,6%mažiau, o tręšiant puse normos rudenį ir puse normos pavasarį, - 20% mažiau negu rudenį. Todėl, siekiant sumažinti fosforo išplovimą, skystuoju mėšlu reikia tręšti pavasarį.sausinimo intensyvumas fosforo išplovimui drenažu įtakos neturėjo:skirtingai drenuotuose laukeliuose išplauto fosforo kiekis buvo vienodas - vidutiniškai 0,07 kg/ha. Pirmaisiais ir antraisiais metais bendrojo fosforo balansas buvo teigiamas. Visiškai sunaudoti fosforą, okartu ir gauti planuojamus šių augalų derlius sutrukdė užsitęsę sausringi laikotarpiai. Dobilai nebuvo tręšti, todėl fosforo balansas neigiamas. Neigiamas balansas bovo vasarinių rapsų lauke, tręštame skystuoju mėšlu rudenį, nes daug fosforo buvo sunaudota didelei vegetatyvinei masei užauginti.
This was because large amounts of phosphorus were needed for vegetative mass of plants to grow.
The study resuts enable us to estimate the relations between slurry application periods and phosphorus leaching under the conditions of intensive farming. when sugar beet was grown, phosphorus input into the soil with mmineral fertilizers was 33,1 kg/ha; when barley and spring rape were cultivated, phosphorus inputs with mineral fertilizers were 16.5 and 14.5 kg/ha respectively. The most intensive phosporus removal is via plant uptake:was 22.0 kg/ha; during the second, the third and the fourth study yers P- renoval via plant uptake was 14.3, 13.6and 21.4 kg/ha respectively.As the study results show, P- leaching is mainly predetermined by precipitation (r=0.58), fertilization (variant Ir= 0.68; variant II r=0.96; variant IIIr=0.94) and also by total input of phophorus into the soil of the test field( variant I r=0.56; variant II r=0.86; variant III r=.54). The most intensive P- leaching through drains is observed in the variantwhere slurry is applied in autumn (on the average 0.31 kg/ha). When applying slurry in spring, 28.6% less amounts of phosphorus are leached through drains. When slurry is applied in autumn and in spring(half of rate in each of the seasons), leached phosphorus amounts are 20% smaller compared with those leached from the variant where slurry is applied in autumn. Therefore, to reduce phosphorus leaching, slurry needs to be applied in spring. No influence of draining intensity on phosphorus leaching was observed: the same amounts of phophorus were leached in test fields of both types - average 0.07 kg/ha. Total P balance was positive during the first and the second study years. Long-lasting dry periods impeded the complete uptake of phosphorus and hampered to obtained planned yields of cultivated plants. No slurry was applied in clover fields therefore here P balance was negative. Negative P balance was also observed in the field of spring rape where slurry was applied in autumn.