Vasarinių miežių derlius, kokybė ir piktžolėtumas skirtingo intesyvumo žemdirbystės sąlygomis

Abstract

Straipsnyje pateikti apibendrinti vasarinių miežių derliaus, jo kokybinių irpiktžolėtumo rodiklių tyrimų rezultatai organinės-biologinės (be mineralinių trąšų ir pesticidų, tręšiant mėšlu) ir intensyvios(tręšiant mėšlu ir mineralinėmis trąšomis, naudojant pesticidus) žemdirbystės sąlygomis kalkintuose nepasotintame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg4-n)ir giliai glėjiškame pajaurėjusiame išplautžemyje(IDe-g0). Intensyvios žemdirbystės sąlygomis miežių grūdų derlius padidėja 94-106%, pagerėja visi miežių biometriniai rodikliai, taip pat miežių grūduose padidėja azoto (0,43-0,50 proc. vnt.) ir sieros (10%)koncentracija, o vario koncentracija sumažėja(23%). Taikant intensyvią žemdirbystę mažėja pasėlių piktžolėtumas:piktžolių skaičius, plyginus su organine-biologine žemdirbyste, sumžėja 13-34%,o masė - 2,4-3,5 karto. Piktžolių biologinių grupių pasiskirstymas pasėlyje buvo sąlygotas dirvožemio geocheminio fono ir žemdirbystės intensyvumo. Organinės-biologinės žemdirbystės sąlygomis labiau plito trumpaamžės dviskiltės piktžolės. Jų gausiau buvo ir IDe-g0 dirvožemyje. Daugiametės vienaskiltės piktžolės labiau plito intensyvios žemdirbystės sąlygomis ir RDg4-n dirvožemyje