Šachtinių šulinių vandens kokybės rodiklių variacijos tyrimai

Abstract

Taikant geostatistinius metodus, tirta Kauno rajono Pyplių gyvenvietės šulinių tarša nitratais ir chloridais. Darbo tikslas – nustatyti, kokiu atstumu nuo šulinio žmogaus veikla gali veikti šulinio vandens kokybę. Remiantis 2000m. tyrimų duomenimis sudarytų variogramų analizė rodo, kad sąveika tarp šulinių yra iki 145 m. Per tokį atstumą nuo šulinio paprastai būna ūkiniai pastatai, įskaitant tvartus, šiltnamiai, sodai, daržai, tualetai, sąvartynai ir kiti agresyvūs taršos šaltiniai. Toliau nutolę laukai beveik neturi įtakos. Nerasta kryptinio taršos poveikio numanoma gruntinio vandens judėjimo kryptimi. Šulinių tarpusavio sąveikos chloridų koncentracijos požiūriu nenustatyta. Chloridų yra visuose šuliniuose. Kai kuriuose šuliniuose jų koncentracija didesnė, tačiau tyrimas rodo, kad tai vietinis reiškinys, nebūdingas didesnėms šulinių grupėms

Applying geostatistic methods the investigation on the pollution of dug wells with nitrates and chloride was carried out in Pypliai village (Kaunas district). The objective of the work was to determine the distance at which the human activity adversely affects the quality of water in a well. Analyzing the variograms made up on the basis of the data of the year 2000, it is noticed that the interface between two different wells exists at the distance of 142 meters. Farm buildings, including cattle sheds, also greenhouses, gardens, lavatories, dumps and other pollution-aggressive objects are usually situated from wells at the distance mentioned above. Farther situated fields almost have no influence on the quality of water in wells. No influence of the pollution on the direction of ground water motion was determined. No relation among the pollution of different wells with chloride was established. All wells are slightly polluted with chloride, some of them are polluted heavily, but the investigation has shown that this is local pollution, non-characteristic to larger groups of wells