Nitrogen concentration in open watercourses as a result of leaching from agricultural fields

Abstract

Dirvožemio bei klimatinių veiksnių ir ūkininkavimo būdų įvairovė apsunkina galimybę sukurti ir taikyti praktikoje vieną, visiems atvejams tinkamą vandens telkinių teršimo azotu numatymo būdą. Įvairūs metodai turi būti tikrinami kiekviename regione, išsiskiriančiame nuotėkį ir azoto išplovimą nulemiančiais veiksniais. 1996-2001 m. buvo matuojamos mineralinio azoto koncentracijos drenažo vandenyje, griovyje ir Graisupio upelyje, esančiame Vidurio Lietuvos regione, kur intensyvi žemės ūkio veikla, lyguminis reljefas ir derlingi lengvo priemolio dirvožemiai. Vidutinės mineralinio azoto koncentracijos drenažo vandenyje buvo apskaičiuotos skirtingoms pasėlių grupėms. Stjudento t kriterijus panaudotas nustatant drenažo koncentracijų skirtumų tarp atskirų grupių patikimumus, regresijos-koreliacijos analizė – nustatant ryšius tarp azoto koncentracijų drenažo ir griovio bei upelio vandenyje. Tikimybė, kad bus padaryta klaida (atmetant hipotezę, kad azoto koncentracijos drenažo vandenyje, nutekančiame iš laukų, kuriuose auga daugiametės žolės ir kiti augalai, yra lygios) labai maža (0,02-0,08%). Didelė klaidos padarymo tikimybė (77 ir 90%) rodo, kad praktiškai tarp azoto koncentracijų drenažo vandenyje, nutekančiame iš laukų, užsėtų žieminiais ir vasariniais javais, taip pat kaupiamaisiais ir ankštiniais augalais, skirtumo nėra. Neblogas koreliacijos ryšys buvo tarp azoto koncentracijų drenažo vandenyje ir griovyje G-1 (R2=0,77). Lyginant azoto koncentracijas griovio G-1 ir Graisupio upelio vandenyje taip pat nustatyta koreliacijos tendencija (R2=0,59). Ryšys tarp azoto koncentracijos drenažo vandenyje (y), tręšimo (x1) ir daugiamečių žolių santykinio ploto baseine (x2) gali būti išreikštas formule y = 0,029x1 – 0,051x2 +10,129. Taikant šią formulę gali būti prognozuojama azoto koncentracija mažose Vidurio Lietuvos upėse, kai žinomas tręšimas ir žolių plotas baseine